Namai, kuriuose gyvenu

Kiekvienas iš mūsų svajoja apie namus, į kuriuos galėtų sugrįžti po ilgos bei įtemptos dienos. Namie rastų ramybę, jaukumą, šilumą. Dažnai mintyse matau save sėdintį minkštame fotelyje, gurkšnojantį karštą arbatą. Šalia langas, už kurio ramiai krenta snaigės, o šalia manęs židinyje žaidžia ugnies liepsnos. Nesvarbu, kad lauke pats viduržemis, čia, kambaryje, šilta ir jauku.

ŽidiniaiDaugelis mano pažįstamų gyvena daugiabučiuose ir neturi galimybės įsirengti malkomis kurenamo židinio ir taip susikurti jaukius namus, kurių šiluma priklauso nuo paties šeimininko. Pamenu dar vaikystėje važiuodavome į kaimą padėti seneliams susiruošti žiemai. Kol buvau visai mažas, tik stebėdavau, kaip vyresnieji kapodavo malkas, paskui karučiu perveždavo į pavėsinę ir sukraudavo . Paūgėjęs jau pats galėjau prisiliesti prie darbo, kuris padėdavo seneliams iškęsti žiemos šalčius ir jaukiai leisti vakarus. Pas juos namuose buvo senas židinys, kurį pastatė ir pilnai įrengė dar mano prosenelis. Kiek save pamenu, Ilgai laukiau, kol pagaliau buvau pakankamai didelis, kad man jau būtų leidžiama sukrauti malkas, įžiebti ugnį.

Na, o dabar jau esu pakankamai suaugęs, kad galėčiau pradėti kurti savo namus. Ir neįsivaizduoju jų sausakimšame mieste, kur nuolat triukšmas, spūstys. Norisi įsikurti kažkur toliau nuo šaltų, monotoniškų daugiabučių, arčiau gamtos. Norisi gyventi taip, kaip gyveno mano proseneliai bei seneliai. Turėti erdvų kiemą, po kurį galėtų žaisti mano vaikai. Būtinai tuėtų būti sodas, kuriame augtų obelys, vyšnios, aviečių krūmai. Pavasarį mane žadintų grįžę paukščiai, jų čiulbėjimas, kiemą puoštų pražydę medžių žiedai. Vasarą ir rudenį džiaugčiausi daržo teikiamu derliumi – uogomis, vaisiais, daržovėmis. Na o žiemą su visa šeima šildyčiausi prie židinio, kurį pats būčiau įrengęs. Taip ir matau save besiruošianti žiemos sezonui, kaip kad jam ruošėsi mano seneliai. Malkų skalymas, suvežimas, sukrovimas. Atrodo sunkus fizinis darbas, reikalaujantis laiko ir pastangų. Tačiau kaip visa tai atsiperka! Įsivaizduokite save žiemą spaudžiant šaltukui tripčiojantį stotelėje ir laukiantį autobuso. Arba staiga netikėtai jus užklupo rudeninis lietus, o skėtis, žinoma, liko namie.. Apie ką tuo metu galvojate? Aš tai svajoju apie kaitrią židinio liepsną, spragsinčias malkas, sklindančią šilumą, nuo kurios sužvarbusios rankos sušyla, drėgmės prisigėrę rūmai išdžūsta.

Gyvename tam, kad svajotume. Svajoje, kad gyventumėme. Svarbu, kad svajonės būtų realios ir išpildomos. Manosios tokios ir yra. Jau ryt keliauju ieškoti židinio savo namams. Tebūnie tai bus mano pirmas žingsnis, kuriant namų šilumą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Current month ye@r day *