IRENA STULPINIENĖ,

KLAIPĖDOS VĖTRUNGĖS GIMNAZIJOS

FIZIKOS MOKYTOJA METODININKĖ,

„KOKS ŽMOGUS GRAŽUS”

žmonija jaučia ir aktyviai ruošiasi sąmonės šuoliui iš grynai materialistinio į holistinį pasaulėvaizdį. Gimsta nauja mokslinė paradigma – holistinis, sintetinis, visuminis – pasaulėvaizdis. Todėl XXI amžiaus mokytojo uždavinys ne kaupti visas žinias, bet atsirinkti tas, kurios ugdo sintetinį mąstymą, kurios jungia ir apibendrina, o ne atskiria.

Moksle – sparti sintezė, mokyklose - sparti dalykų atskirtis, nes užgula mokslinių ir technologinių faktų lavina. Atskirtis nulemia įsitikinimą, jog mokytojo darbo sėkmę garantuoja metodai – kuo daugiau jų žinai, tuo geriau dirbi. Intensyviai ieškome naujų metodų. Bet visus naujus metodus sukūrė tie, kas plačiau suvokė. Metodus reikia „statyti į vietą”. Jie padeda įsisavinti ir įvaldyti žinias apie pasaulį, tačiau tik pasaulėžiūra žinias įprasmina. Metodai – pasaulėžiūrinės brandos pasekmė. Kūryba ir naujumas – iš platesnės pasaulėžiūros.

Pedagogika grįsta tokiu plačiu požiūriu yr! Tai Humaniškoji individualaus ugdymo pedagogika. Jos autorius –psichologijos m.dr.Rusijos Švietimo akademijos akademikas, Maskvos Pedagoginio universiteto profesorius Šalva Amonašvilis. Išmintingą laiko patikrintą, įvairių tautų religijų ir filosofinių mokymų pedagoginį palikimą jis sujungė su naujausių mokslinių tyrimų rezultatais ir filosofiškai apibendrino. Svarbiausias šioje pedagogikoje – Dvasios primato postulatas, kuris priimtinas visoms religijoms ir kurio neįmanoma apriboti tautybėmis, valstybių sienomis, politinėmis nuostatomis. Dvasios primato postulatą Amonašvilis vadina ketvirtuoju – dvasiniu – pedagoginio mąstymo matmeniu, žmogaus dvasine esme. HP išlaisvina mokytojo dvasines galia ir gydo mokytoją nuo metodų paieškos karštinės, nes mokytojas pamokose kūrybiškai jungia mokslą su gyvenimo filosofija, todėl suranda daugybę naujų galimybių. Jam nebereikia kopijuoti svetimų metodų, jis pats juos kuria – savyje suranda!

HP Dvasios primato postulatas puikiai įsirašo į holistinį pasaulio suvokimą.

Taip ir aš, susipažinusi su HP filosofija „atsistojau ant kojų”, nors ruošiausi palikti mokyklą. Suradau sau daug „metodų” ir mokausi pagal juos dirbti. Naudoju analogiją – teisėtą mokslinį būdą, vedantį nuo žinomo prie naujo. Ieškau fizikos teiginių, dėsnių ir simbolių giluminių prasmių, panašiai, kaip skaitome amžių išmintį, užmaskuotą mitų, legendų, pasakų simboliais arba patarlių, priežodžių, sakmių alegorijomis. Bandau „praskelti riešuto kevalą”, pralaužti kietą matematinę gamtos dėsnio formą, suvokti jo švytinčią dvasinę dorinę esmę ir parodyti vaikams.

„Metodų metodas” – aiškūs pamatiniai pasaulėžiūriniai principai.

1. Kiekviename Visatos taške visada yra informacija apie viską. Iš kiekvienos dalies, kaip iš hologramos šukės, įmanoma įžvelgti visumos kontūrus. Iš fizikos „bokšto” – taip pat. Visa yra Viena.

2. Yra fizinio pasaulio evoliucijos dėsniai, bet yra ir dvasinė evoliucija. Tačiau jeigu žmogus kategoriškai atsiriboja nuo amžinumo ir begalybės, tai ir vertina vien fiziniais matais. Reikia praplėsti mąstymo horizontus.

3. Pasaulis yra vibracija ir ritmai, o rezonansas – svarbiausia bendravimo ir kūrybos sąlyga. Toks tokį traukia: mokslas ir grožis – mokslininkus ir menininkus, bet nusikalbimų pasaulis – padugnės.

4. Galingesnė už visas energijas yra žmogaus minties galia. Pasaulis yra mintis – ne metafora. JAV vyksta eksperimentai, fiksuojantys minčių gimimą. Mokslas privers žmoniją suvokti minčių energijos galią, o suvokus – mąstyti kilniai ir skaisčiai, kad ta energija kurtų, o ne žudytų ir griautų.

5. Evoliucija – subtilėjimas, vystymasis, plėtimasis, augimas ir kilimas aukštyn. Involiucija – tankėjimas ir grubumas, egocentrizmas, apsiribojimas ir kritimas žemyn. Viskas gali spirališkai kilti ar kristi, todėl visokiausioje veikloje visuomet būtina rinktis judėjimo vektorių.

6. Visi reiškiniai turi priežastis ir visi sukuria pasekmes. Fizikoje tokių pavyzdžių – gausybė. Priežasties ir pasekmės ryšio supratimas – puikiausia nusikalbimų prevencija. Ir jokių investicijų nereikia.

7. Yra daugybė reliatyvių tiesų, bet egzistuoja amžina Absoliuti Tiesa.

Pedagogika yra ugdymo menas. Menas be aukštųjų jausmų, grįstas vien logika, virsta abstrakcionizmu, nuveda į pornografiją. Religija be mokslo ir meilės išsigimsta į fanatizmą. Mokslas be grožio ir meilės yra karų varomoji jėga. Todėl bet kurio dalyko pamoka – pažinimo procesas – bus visavertė, jeigu joje natūraliai susilies trys procesai: bus lavinama griežta logika, bus ugdomi kilnūs aukšti jausmai, garbinga viešnia filosofija nuoširdžiai spinduliuos gyvenimo išmintį. Mano fizikos pamokos turi būti visavertės. Į jas reikia grąžinti jausmus, subtilią intuiciją ir filosofiją, etiką, religinę išmintį. Tuomet fizika bus įdomi ir gyva, taps gyvenimo pažinimui būtinu mokslu. O viskame, kas gyva, gyvena Dvasios kibirkštis. Pasirenku: tegu „mano” fizika žnegia į koją su pažangiu mokslu, kuris puikiai derina priešybes. Pasaulis jau pavargo nuo karų ir susipriešinimų, vienas jų – mokslo ir tikėjimo priešpastatymas. Aš – mokytoja – galiu šį susipriešinimą sąmoningai mažinti!

Mano fizikos pamokos triada tokia. Logikos ugdymui – teorija ir uždaviniai. Institucijos ugdymui – analogijos. Kilniems aukštiems jausmams ugdyti – uždegantys pasakojimai iš mokslo istorijos apie neišmatuojamą kilnių mokslininkų pasišventimą bei šių laikų naujausius, fantastų išmonę pranokstančius mokslo atradimus.

Galima, nemažinus pamokų skaičiaus, didinti jų filosofinį krūvį ir mažinti matematinį apkrovimą, o ne lengvabūdiškai iš individualaus moksleivių ugdymo plano išbraukinėti fiziką, chemiją, biologiją, net astronomiją. Toliaregiškai mąstydami apie ateitį, turėtume siekti, kad žmogų ir gamtos reiškinius vaikai bandytų suvokti visumos kontekste.

Gamtos dėsniai yra harmonijos dėsniai – žmogaus harmonijos su gamta, su kitais žmonėmis ir su pačiu savimi. Kokia subalansuota plėtra galima be žmogaus dvasinių poreikių?

Šiame darbe, kurį pristatau, trumpai pasakoju kaip dvasinga pasaulėžiūra fiziką paverčia gyvu mokslu. Pateikiu ištraukas iš „Dvasinė fizikos abėcėlė” – papildymų doriniam dvasiniam ugdymui pagal 7 klasės fizikos vadovėlį bei ištraukas iš „Fizikos poezija ir filosofija” – vyresnių klasių moksleiviams.