Ugdymo metodai, koncepcijos ir idėjos, ugdančios moksleivių motyvaciją ir susidomėjimą gamtos mokslais

Rigonda Skorulskienė

fizikos mokytoja ekspertė

Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo vidurinė mokykla

Mokymas / mokymasis turi būti malonus tiek mokiniui, tiek mokytojui. Didžia dalimi tai priklauso nuo mokinių motyvacijos. Pagal Ian Reece and StephenWalker motyvaciją žadina:

· Žodinis pagyrimas – grįžtamasis ryšys suteikia mokiniui socialinį patvirtinimą.

· Testų rezultatai / pažymiai – periodiškų testų rezultatai ir grįžtamasis ryšys apie užduočių atlikimą parodo mokiniui ar jis daro pažangą.

· Sužadinimas – natūralus mokinių domėjimasis nežinomybe ir tyrinėjimo pomėgis panaudojamas motyvacijai skatinti.

· Netikėtumas – mokytojas turi savo mėgstamus mokymo būdus, kurie leidžia mokiniams numatyti mokymo(si) stilių. Tai gali paskatinti moksleivius atsipalaiduoti, jaustis patogiai, bet taip pat ir sužadinti, jeigu panaudojamas netikėtas veiksmas.

· Pažįstama medžiaga palengvina mokymąsi.

· Kontekstas – mokiniams išmokus principus ar sąvokas, paprašoma juos pritaikyti neįprastose situacijose

· Žaidimai ir vaidinimai – skatina dalyvauti. Svarbu užtikrinti, kad žaidimas ar vaidinimas skatintų mokymąsi ir pabaigoje mokiniui būtų paaiškinta, kodėl jis žaidė ir ko išmoko.

Savo darbe išskirčiau tokias sritis:

1. Tyrinėtojo, jaunojo mokslininko ugdymas.

Skatinu vaikus pažvelgti į aplink vykstančius įprastus procesus „kitomis akimis“ - su klaustuku „kodėl?“. Pavyzdžiui, toks įprastas reiškinys, kad visi augalai auga šaknimis žemyn, o stiebu aukštyn. Kodėl? Kaip jie orientuojasi erdvėje? Pateikiamas darbas užėmęs pirmąją vietą 2003 metų Nacionaliniame jaunųjų mokslininkų konkurse „Kaip augalai orientuojasi gravitaciniame lauke?“.

Jaunųjų mokslininkų paskatinimas ir įvertinimas / įsivertinimas yra Nacionalinis jaunųjų mokslininkų konkursas, kurio tikslai yra skatinti jaunimą kurti, padėti atskleisti prigimtines galias, stebėti jų raišką, propaguoti gamtos ir technikos mokslų žinias, formuoti mokslinio mąstymo ir tyrimo įgūdžius.

Šiuose konkursuose mokiniai turi puikią galimybę pasisemti naujos patirties, pabendrauti su bendraminčiais, pasidalinti savo mintimis, palyginti darbo metodus. Tokiuose konkursuose jaunimas pratinasi diskutuoti, ginti savo idėjas, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi. Ypač svarbus bendravimas su mokslininkais. Konkurso ekspertai ne tik vertina darbus, bet ir pasiūlo naujas temas, pataria, kokia kryptim tęsti darbus, geranoriškai siūlo savo pagalbą, konsultacijas.

Svarbūs yra ir tie konkursai, konferencijos kurie organizuojami mokykloje, rajone. Tada gali dalyvauti daugiau mokinių, kaupti patirtį, augti.

Patirtį turintys moksleiviai skatinami dalyvauti tarptautiniuose projektuose, konkursuose. Pavyzdžiui, tarptautinis konkursas „Pagauk Žvaigždę“, kurį organizavo Europos pietų observatorija ESO ir Europos mokymo asociacija EAAE: http://www.eso.org/outreach/eduoff/edu-prog/catchastar/cas-winners.html.

Dalyvaujant konkursuose vyksta natūrali integracija tarp įvairių dalykų. Pavyzdžiui, darbe „Saulės aktyvumo įtaka žmonių nuotaikai“, kuris dalyvavo 2005 metų Europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape, integruojasi istorija, astronomija, psichologija, matematika, anglų kalba ir informacinės technologijos.

2. IKT taikymas ugdyme.

2000 metų Tarptautinės Programinės įrangos ir informacijos pramonės asociacijos ataskaitoje, kurioje apibendrinti daugiau kaip 3500 IKT taikymo ugdymui tyrimai, pateikiamos šios svarbios išvados:

· IKT naudojimas ugdymui gali pagerinti mokymą ir mokymąsi.

· IKT, kaip priemonės, taikymas gali turėti reikšmingos teigiamos įtakos moksleivių 1) rezultatams, 2) nuostatoms ir 3) bendravimui su mokytojais bei kitais moksleiviais.

· Vien tik naujų priemonių taikymas savaime nelemia geresnių ugdymo rezultatų.

Kompiuterių naudojimas mokant nepakeičia mokytojo, bet keičia jo darbo pobūdį:

· technologija sukuria sąlygas mokytojui tobulėti,

· rinktis mokymo būdą,

· bendradarbiauti su mokiniais.

Kompiuterinis modeliavimas pamokoje:

· Paskaitos, pateiktys, prezentacijos - demonstraciniai modeliai;

· Laboratoriniai darbai - eksperimentų imitavimas, virtualios laboratorijos;

· Pratybos, sprendimų paieška, variantų analizė - modelių kūrimas ir taikymas ;

· Savarankiškos studijos, namų darbai - visų modelio galimybių naudojimas.

Modelių kūrimas ir taikymas skatina besimokančiuosius studijuoti ne atskirus dalykinių žinių fragmentus, bet verčia gilintis į sprendžiamą problemą. Idealizavimas, abstrahavimas ir aktyvi analogijų paieška skatina kurti vidines mintines struktūras ir palengvina tolesnį mokymąsi.

Mokomasis kompiuterinis modeliavimas keičia tradicinę pamokos aplinką, mokytojo vaidmenį klasėje ir jo santykius su mokiniais:

· mokymo procesas intensyvėja, netampa nuolatiniu standartinių uždavinių kartojimu;

· įprastos dalykinės klasės aplinkos ir kompiuterių derinys yra daug patrauklesnis mokiniams ir skatina jų mokymosi motyvaciją;

· dinamiškas, vaizdus mokomosios medžiagos pateikimas leidžia sutaupyti pamokos laiką, suteikia didesnę kūrybos laisvę ir mokytojui, ir mokiniui;

· modelių ir modeliavimo sistemų interaktyvumas skatina moksleivių iniciatyvą ir kūrybingos asmenybės skleidimąsi.

Darbe pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kaip pamokoje įvairiose situacijose naudojamos modeliavimo programos Crocodile Technology, Crocodile Physics, Model Builder ir mokomoji programa Otkrytaja fizika.

Crocodile Technology, Crocodile Physics - modeliavimo programos skirtos įvairiems reiškinių ar mechanizmų modeliams tyrinėti. Pagrindinis jų ypatumas – jos leidžia pačiam moksleiviui konstruoti ir tyrinėti įvairių reiškinių, procesų, mechanizmų modelius, stebėti jų veikimą, tirti dėsningumus. Modeliavimo programos pateikia įvairių prietaisų ir kitokių įrankių rinkinius, iš kurių nesudėtinga sukonstruoti norimus modelius ir su jais eksperimentuoti.

Model Builder - tiriamosios programa (aukštesnio lygio modeliavimo programa), kuri leidžia daugiau patiems kurti, tyrinėti. Ji reikalauja daugiau kūrybiškumo iš moksleivio: paprastai modelį reikia susikurti nuo pat pradžių, taikyti daugybę parametrų, atlikti eksperimentus ir pan.

3. Moksleivių savęs vertinimo ugdymas.

Moksleiviai dažnai testuojasi, atlieka kontrolines užduotis ne dėl pažymio, o tam, kad įvertintų save, išsiaiškintų silpnąsias vietas. Klaidos parodomos ir paaiškinamos iškart – tai operatyviai leidžia padaryti kompiuterinė technika.