GENRICH KURČEVSKIJ,

VILNIAUS SANTAROS VIDURINĖS MOKYKLOS

FIZIKOS MOKYTOJAS METODININKAS,

MOKSLEIVIŲ MOTYVACIJOS KĖLIMAS FIZIKOS PAMOKOSE

 

 

            Iš kur atsiranda noras mokytis? Kaip sužadinti ir palaikyti šį norą? Matau tris moksleivių motyvacijos prielaidas: dalyko bei mokomojo darbo įdomumas, mokymosi sėkmė ir žinių reikalingumas.

            Kiek mokiniui yra įdomus vienas ar kitas dalykas priklauso nuo mokymosi sėkmingumo. Jeigu mokymasis mokiniui sekasi, tai mokytis įdomu, jei nesiseka – neįdomu. Kiekvienas mokytojas kuria ir tobulina savo darbo su mokiniais sistemą. Mano darbo sistemos vienas iš pagrindinių principų yra savarankiško, sąmoningo ir sėkmingo mokymosi organizavimas.

            Pirmas ir svarbiausias šios sistemos elementas yra mokomosios medžiagos skirstymas į atskirus žinių ir mokėjimų vienetus, sudarančius tam tikrą žinių ir mokėjimų visumą, kurios pakanka tam, kad mokinys galėtų išspręsti bet kurį fizikos mokyklinio kurso uždavinį, teisingai atlikti žinių ir mokėjimų tikrinimo testą.

            Kiti darbo sistemos elementai organizuoja ir palengvina moksleivių savarankišką darbą. Bet kurios fizikos kurso temos turinį sudaro informacija apie fizikinius dydžius, prietaisus, bandymus ir fizikos dėsnius. Šios informacijos įsisavinimas yra lengvesnis ir efektyvesnis, kai mokiniai dirbdami su ja, taiko tam tikrus planus (schemas). Šios bendros schemos buvo sukurtos, atsižvelgus į metodinių šaltinių rekomendacijas bei asmeninę darbo patirtį. Šiuo metu taikome tokias schemas:

·        Fizikinis dydis: žymėjimas, fizikinė prasmė, matavimo vienetai, matavimo būdas.

·        Prietaisas: paskirtis, konstrukcija, veikimo principas, charakteristikos.

·        Bandymas: tikslas, priemonės, bandymo eiga, rezultatai, išvados.

·        Fizikos dėsnis: nustatymo būdas, ką dėsnis aprašo, ką išreiškia, formulė, formuluotė.

Šių schemų nesuabsoliutiname, kartais keičiame jas, tačiau dažniausiai jos labai palengvina mūsų bendrą darbą pamokose ir mokinių savarankišką darbą.

Ypatingą reikšmę fizikoje turi matematika, nes tai yra fizikos kalba. Fizikoje yra aibė formulių. Visas fizikos formules skirstome į dvi grupes: formulės – fizikos dėsniai ir formulės – fizikinių dydžių apibrėžimai. Moksleiviai išmoksta skirti vienas formules nuo kitų, tiksliau supranta fizikos dėsnius, aiškiau suvokia fizikinių dydžių prasmę.

Kiekviename daro etape grįžtame prie fizikos reikalingumo. Pradedami ir baigdami temą, skyrių, kursą, išsiaiškiname šios temos (skyriaus, kurso) reikšmę ir taikymą.