DAIVA KERŠIENĖ,

VILNIAUS „SIETUVOS” VIDURINĖS MOKYKLOS FIZIKOS MOKYTOJA,

SĖKMINGI UGDYMO METODAI, IDĖJOS UGDANČIOS MOKSLEIVIŲ MOTYVACIJĄ IR SUSIDOMĖJIMĄ GAMTOS MOKSLAI

Mokymasis – nuolatinis organizmo elgesio kitimas susijęs su patirtimi.

Gamtos mokslai yra žmonijos patirties dalis ir todėl svarbūs kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kad jis suprastų pasaulį, kuriame gyvena ir suvoktų, kad mokslo žinios daro didelę įtaką visuomeniniam, politiniam ir ekonominiam žmonijos gyvenimui. Savo ruožtu naujos technologijos, visuomenė, politika, ekonomika daro didžiulį poveikį gamtos mokslams.

Gamtamokslinis ugdymas padeda moksleiviams išsiugdyti gebėjimus, laiduojančius norą sėkmingai mokytis ir taikyti tarpusavyje susijusių gamtos mokslų dalykų žinias.

Vienas svarbiausių mokymo tikslų yra skatinti aktyvų mąstymą ir protinę veiklą.

Dėl sudėtingo matematinio aparato ir dėstymo abstraktumo, gamtos mokslai sunkiai įsisavinami ir kelia baimę daugeliui mokinių.

Šiuo metu bendrojo ugdymo strateginiuose švietimo dokumentuose gamtos mokslams skiriama nepakankamai dėmesio. Iškėlus tikslą humanizuoti bendrąjį ugdymą, sustiprinti humanitrinių ir socialinių dalykų mokymą, gamtos mokslai buvo nepelnytai primišti. Neabejotina, kad reformuojant gamtamokslinį ugdymą, jį reikia racionaliai suderinti su humanitariniu ugdymu, tačiau žinių visuomenės sąlygomis gamtamokslinis ugdymas negali tapti pagalbiniu, antraeiliu. Socialiniuose ir humanitariniuose moksluose vis dažniau taikomi metodai, besiremiantys gamtos ir tiksliųjų mokslų pasiekimais. Humanitariniai mokslai vis dažniau turi atsakyti į klausimus, aktualizuotus sparčios gamtos mokslų ir technologijų pažangos. Todėl bendrojo ugdymo požiūriu humanitarinė, socialinė ir gamtamokslinė žmonijos kultūros šakos yra neatsiejamos viena nuo kitos. Todėl mokykloje būtina naudoti įvairumo principą. Šiuos siekius padeda įgyvendinti dalykų integraciją ir aktyvūs mokymosi metodai.

Idėjos ir metodai, kuriuos taikau fizikos pamokose:

- fizikos projektas „Lietuviškoji paleoastronomija”;

- fizikos ir dailės integruotų projektų programa;

- fizikos projektas „Šilumos ir elektros energijos taupymas mokykloje;

- integruotas projektas „Žmogus – energija – aplinka”.

Fizikos projektas „Lietuviškoji paleoastronomija”

Paleoastronomija – dar neseniai susiformavusi tarpdalykinė mokslo šaka. Pagal archeologinius paminklus tyrinėjanti ankstyvuosius (nuo akmens amžiaus) dangaus reiškinių stebėjimo ir fiksavimo metodus bei astronominių žinių perdavimo būdus.

Saulę. Mėnulį, Žvaigždes ir kitus dangaus kūnus žmogus stebėjo nuo savo egzistavimo pradžios. Sekdami mėnulio fazes, žmonės išmoko matuoti laiką. Dar žiloje senovėje žmonės suprato, kad Mėnuliui pavaldūs daugel Žemėje vykstančių gyvybinių procesų. Senovės žmonės piešė dangaus kūnų simbolius, garbino juos. Saulės, Mėnulio, Žvaigždžių vaizdiniai, sukurti prieš tūkstantmečius, išliko iki mūsų dienų. Apie tai byloja išlikę rašytiniai šaltiniai, dailės kūriniai.

Gamta padovanojo žmogui patogų laiko matuoklį: „Stebėk Mėnulį ir pamatysi, kas kelintą naktį jis vis kitoks”. Žiūrėdamas į Mėnulį,pirmykštis žmogus pajuto laiko tėkmę, išmoko jį skaičiuoti. Mėnulio ciklas buvo pirmųjų žmonijos istorijos kalendorių pagrindas.

Fizikos ir dailės integruotų projektų programa

Toli gražu ne kiekvienas moksleivis ketina susieti savo gyvenimą su gamtos mokslais. Vienus baugina sausas formulių loginių išvedžiojimų pasaulis, kiti jau nuo vaikystės labiau linkę į meną, muziką, kalbas.

Tikslu susieti šiuos dalykus, parengta integruota programa.

Fizikos projektas „Šilumos ir elektros energijos taupymas mokykloje”

Žinojimas dažnai nereiškia gebėjimo, bet gebėjimas dažnai būna neįmanomas be žinojimo. Jau nuo 2000 m. mokykloje organizuojamos akcijos, mokinių darbų parodos „Šilumos ir elektros energijos taupymas”. Akcijoje dalyvavo 1-12 kl. Mokiniai. Jie rinko ir kaupė, analizavo informaciją bei tyrimo rezultatus, formulavo išvadas. 1-4 kl. Moksleiviai piešė plakatus, 5-12 kl. Moksleiviai darė buto, klasės maketus, rašė referatus. Akcija buvo užbaigta renginiu 1-4 kl. Moksleiviams „Ar mokam taupyti?”

2003 m. 10 klasių moksleiviai apskaičiavo, kiek per dieną šilumos galima prarasti klasėje dėl nesandarių langų. Devintos klasės moksleiviai sukūrė žaidimą, kuriame savo bendraamžius ragina taupyti šilumą, vandenį ir elektrą.

Tad manau, kad šis projektas skatina kaupti informaciją ir ją kūrybiškai diegti praktikoje, t.y. gauti apčiuopiamus taupymo rezultatus, skatina moksleivius peržiūrėti savo išankstinius nusistatymus, įtikina, kad elektros energiją taupyti ne taip jau sunku. Čia tik reikia žinių, įgūdžių ir iš kiekvieno asmeninės atsakomybės.

Taip populiarinamos energijos taupymo ir efektyvaus jos naudojimo mokykloje (buityje) idėjos, ugdomi šilumos, elektros energijos ir vandens tausojimo įpročiai.

Integruotas gamtos mokslų projektas „Žmogus – energija – aplinka”

2004-2005 m.m. buvo vykdomas integruotas gamtos mokslų projektas „Žmogus – energija – aplinka”. Vienas iš projekto tikslų plačiau panagrinėti, kaip mūsų gyvenimas susijęs su energijos vartojimu ir kaip energijos vartojimas veikia gamtą. Jame taip pat buvo kalbama apie alternatyviuosius energijos šaltinius, galinčius sumažinti žmogaus daromą žalą aplinkai. Projekto pristatymas – atvira integruota gamtos mokslų pamoka „Žmogus – energija – aplinka”.