DAINIUS JASAITIS,

VILNIAUS JĖZUITŲ GIMNAZIJOS FIZIKOS MOKYTOJAS,

PROJEKTINIS DARBAS:

„JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS POKYČIŲ

 DĖL ŽMOGAUS VEIKLOS TYRIMAS”

 

            Projektas skirtas 10 ir 12 klasėms, besimokančioms atomo sandaros bei atomo branduolio fizikos kursus. Projektą sąlygojo įvairūs nepagrįsti gąsdinimai radioaktyviąja tarša, nepakankamos žinios apie radioaktyviosios taršos šaltinius ir sklaidą.

            Darbo tikslas: išmatuoti gamtinės kilmės radionuklidų sukeltos jonizuojančiosios spinduliuotės lygiavertės dozės galią įvairiose aplinkose.

            Žmogus nuo pat savo atsiradimo Žemėje kiekvieną dieną yra veikiamas foninės jonizuojančiosios spinduliuotės. Be naudos, kuri gaunama jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius panaudojant praktinėje veikloje, jonizuojančioji spinduliuotė kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai. Iš aplinkos, per kvėpavimo takus ir per biologinę mitybos grandinę, radionuklidai tampa vienu iš žmogaus radiacinės apšvitos šaltinių. Jonizuojanti spinduliuotė gali pakenkti organizmo ląstelėms arba jas visiškai sunaikinti. Visa tai neigiamai veikia imuninę žmogaus organizmo sistemą – sumažėja atsparumas infekcinėms, onkologinėms, alerginėms ir kitokioms ligoms.

            Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo gautosios dozės. Net labai maži radionuklidų kiekiai kenkia žmogaus organizmui, todėl reikia stengtis, kad papildoma, dėl žmonių veiklos atsirandanti jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita būtų kuo mažesnė. Norint stebėti jonizuojančiosios spinduliuotės pokyčius skirtingose vietovėse, parinktos skirtingos matavimo vietos: ežeras, kūdra, pastatas, viena išlikusi pastato siena, Tauro kalno laiptai, tunelis.

            Lygiavertės dozės galia matuota nešiojamu radiometru SRP-08-01.

            Ištirta, kokią jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia aplinkoje esantys atskiri statybiniai objektai. Nustatyta, kad didžiausios reikšmės yra pastate, o tolstant nuo pastato reikšmės mažėja. Tam įtakos turi statybinių medžiagų, iš kurių pastatytas pastatas, jonizuojančioji spinduliuotė. Tai įrodo ir atlikti matavimai prieš tunelį, tunelyje ir už jo. Didžiausios reikšmės yra tunelyje, o už tunelio ir prieš jį išmatuotos reikšmės jau yra mažesnės. Reikšmes sąlygoja statybinių medžiagų, iš kurių tunelis pastatytas, jonizuojančioji spinduliuotė. Buvo atlikti matavimai skirtinguose pastato aukštuose. Didžiausia išmatuota dozės galia – rūsyje, o mažiausia viršutiniuose aukštuose. Taip yra dėl radioaktyviųjų dujų – radono kaupimosi.

            Pastebėta, kad didžiausios jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltos lygiavertės dozės galios reikšmės lipant į Tauro kalną yra ant laiptų. Taip yra todėl, kad laiptai pagaminti iš akmens šlako. Mažiausios reikšmės išmatuotos laiptų aikštelėse, kurios yra išklotos betono plytelėmis.

            Išmatuota jonizuojančiosios spinduliuotės lygiavertės dozės galia vandens paviršiuje. Pastebėta, kad virš vandens išmatuoti dydžiai yra ryškiai mažesni už vidutinę lygiavertės dozės galią virš dirvos paviršiaus.

            Atlikus tyrimus matyti, kad radionuklidai esantys statybinėse medžiagose sukelia didesnę jonizuojančiąją spinduliuotę nei gamtinėje aplinkoje. Matyti, jog skirtingos statybinės medžiagos sukelia skirtingą jonizaciją. Atlikti tyrimai rodo, kad norint gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje yra labai svarbu tinkamai pasirinkti kokias medžiagas verta naudoti statant namus, tiesiant kelius, kad dėl žmogaus veiklos atsirandanti jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita būtų kiek įmanoma mažesnė.