IRENA JANČIONYTĖ,

MOLĖTŲ GIMNAZIJOS FIZIKOS MOKYTOJA METODININKĖ,

UGDYMO METODAI, KONCEPCIJOS IR IDĖJOS,

UGDANČIOS MOKSLEIVIŲ MOTYVACIJĄ IR SUSIDOMĖJIMĄ

Kiekvienam mokytojui ne paslaptis, kad ugdymo procese labai svarbi motyvacija. Motyvai skatinantys mokinius įgyti žinių, gali būti labai įvairūs, nes mokinių tikslai kiekvienoje klasėje nėra tie patys ir priklauso nuo to, kaip konkrečios klasės mokiniai suvokia savo pačių veiksmingumą, vertybes, atlygius ar siekius. Taigi, motyvacija yra individualizuota. Todėl svarbu pažinti mokinius. Tai padaryti padeda mokinių aprašai ir refleksija apie pamoką. Jų dėka mokiniai apmąsto savo mokymosi patirtį ir motyvaciją. Man tai suteikia galimybę išsamiau įvertinti pamokų motyvaciją ir atitinkamai pakeisti mokymo metodus. Tam naudoju įvairius būdus, pvz.: atvirą dienoraštį „Prašom trumpai apibūdinti šios dienos pamokos įspūdį. Ar ji jums patiko? Kodėl taip manote? Kaip jautėtės pamokoje?”. Vienas iš svarbiausių motyvų – domėjimasis dalyku. Šį pažintinį interesą formuoju keliais etapais. Iš pradžių – smalsumu į tai, kas netikėta, intriguoja, stebina. Vėliau tai perauga į pastovų domėjimąsi, kai mokinys parodo norą giliau suvokti, suprasti nagrinėjamą temą ar reiškinį. Kad kitos temos jam nepasirodytų nuobodžios ir domėjimasis nedingtų, būtina palaikyti ir skatinti mokinių pastovų domėjimąsi fizikos ir astronomijos dalyku. Interesai ir mokinio sugebėjimai gimsta, plėtojasi, tobulėja veikloje. Tam taikau aktyvaus darbo metodus. Prieš taikant apgalvoju ar jie yra optimalūs, ar atitinka esamą mokinių pasirengimą, tolesnį jų mokėjimų tobulinimą. Pirmiausia sudėtingesnius uždavinius keliu tiems, kurių pažintiniai sugebėjimai yra gerai išlavinti, nes per sudėtingi sugriaus mokinio pasitikėjimą savo jėgomis ir gebėjimais. Todėl mokinių veiklos aktyvinimo būdus ir metodus renkuosi laipsniškai, kryptingai, planingai ugdydama mokinių mąstymą ir kartu formuodama jų mokymosi motyvus ir socialinius įgūdžius. Tam padeda mokymasis bendradarbiaujant. Yra taikomi šie metodai: „Galvok pats – susirask sau porą – kartu aptark”, „Durstinys”, „Komandos – žaidimai – turnyrai”, „Idėjų sintezė”, projektai. Motyvaciją skatina noras varžytis žiniomis. Tam tinka „Žaidimai – turnyras”. Tai toks mokymo bendradarbiaujant būdas, kai komandos nariai kartu mokosi, o paskui kiekvienas,kas išmoko, taiko žaidime-konkurse. Jo metu formuojamos mišrios, atsižvelgiant į mokinio gabumus, komandos. Jos kartoja anksčiau nagrinėtą medžiagą arba mokosi naują, po to išsiskirsto į tų pačių gabumų komandas ir dalyvauja žaidime, kuris remiasi jų mokymusi ankstesnėje komandoje. Kiekvienas narys atsitiktinumo tvarka gauna po 10 klausimų į kuriuos turi atsakyti. Grupė pasiskirsto vaidmenimis: klausinėtojas, atsakinėtojas, vertintojas. Už kiekvieną teisingą atsakymą gavę tašką jie grįžta į savo bendradarbiaujančią komandą su savo taškų kiekiu. Pagal bendrus rezultatus nustatoma, kuri grupė laimėjo.

Mokiniai susidomi, kai reikia kurti ką nors nauja. Tam naudoju „Idėjų sintezę”. Šiuo metodu dirbant mokiniai pripažįsta kitų mintis ir pasiūlymus, kuria bendrą darbo planą, jį įgyvendina. Pvz.: 8 klasėje išnagrinėjus „Paprastuosius mechanizmus” mokiniai gauna užduotį visai grupei „sudaryti siūlymų sąrašą, kaip būtų galima perkelti sunkų krovinį, naudojant paprastuosius mechanizmus. Kita užduotis – pakeisti, patobulinti 4 numeriu sąraše pažymėtą priemonę, kad ji geriausiai tiktų 40 kg vinių dėžę pakelti į 10 m aukštį”. Mokiniai skirstosi pareigomis, piešia patobulintą priemonę, pavadina savo kūrinį ir pasiruošia, kad bet kuris iš grupės narių atsitiktinai galėtų pristatyti teoriją ir maketą. Darbai eksponuojami. Grupė ne tik vertina kitų darbą, bet ir įsivertina patys.

Projektų metodas naudojamas tiek pamokos metu, tiek ir užklasinėje veikloje. Mokiniai išsikelia ne tik mokomąjį, bet ir bendradarbiavimo tikslą –ugdyti bent vieną bendravimo įgūdį. Pvz.: išklausyti visų mintis, skatinti, siūlyti idėjas. Mokiniai išmoksta būti įvairiuose vaidmenyse juos keičiant darbo metu. Dirbdami projektus, mokiniai analizuoja aplinką, stebi, lygina, vertina. Tuo pačiu kyla mokymosi motyvacija. Mūsų gimnazijoje sudarytos sąlygos visiems 9 ir 11 klasėse mokiniams rašyti projektus iš įvairių mokomųjų dalykų sričių arba integruotus. Ne išimtis fizika bei astronomija. 11-oje klasėje mokiniai pirmiausiai renkasi temą, išsikelia tikslą, numato ką ir kaip tirs, vyksta į tiriamąją ekspediciją. Ekspedicijos metu yra surenkama reikiama medžiaga, vėliau ji analizuojama, lyginama, vertinama, apibendrinama ir pristatoma. Darbas užtrunka ne vieną mėnesį 11 klasių mokiniams yra skiriama daugiau laiko, nes darbai yra gilesni, brandesni. Temos pakankamai įvairios.

Pvz.: projektas „Mėnulio tyrimas”. Jo metu mokiniai stebėjo ir fotografavo Mėnulio regimąjį judėjimą, nustatė savo pagamintomis priemonėmis atstumą iki jo, nufotografavo Mėnulį pilnaties metu ir tyrė, kokie Mėnulio dariniai yra matomi. Buvo apklausiami vienos vietovės gyventojai, gimnazijos mokiniai apie Mėnulio poveikį, jų savijautą, liaudies patarimus esant įvairioms Mėnulio fazėms. Mokiniai įvertino medicinos ligų, nelaimingų atsitikimų, autoavarijų suvestinių rezultatus mūsų rajone, nustatė galimą Mėnulio įvairių fazių poveikį ir įtaką žmogui. Daarbas paruoštas naudojant tinklapio kūrimo programavimo kalbą. Jį naudoju nagrinėdama astronomijos kursą pamokose. Pastebėjau, kad mokiniai ypač domisi ką ištyrė bei sužinojo jų bendraamžiai ir patys bando pakartoti kai kuriuos projekte atliktus darbus. Mokiniai yra sudominami kasdieniško gyvenimo pavyzdžiais. Atlikę tokio tipo projektus jie ekonomiškiau vertina, taupo energiją, tą daryti skatindami ir aplinkinius. Pvz.: projektui „Energijos vartojimas ir taupymas” buvo iškelti tokie tikslai: sužinoti, kiek energijos suvartoja 1 t klasės mokiniai ir kam ji panaudojama; susipažinti su energijos nuostolių atsiradimu ir pasekmėmis; ieškoti būdų, kaip išvengti energijos nuostolių, ją taupyti. Projekto „Elektros energijos panaudojimo Videniškių miestelyje tyrimas” tikslas - išnagrinėti elektros energijos naudojimo ypatybes; įvairių patalpų instaliavimo būdus; apsaugą nuo galimo trumpojo jungimo; miestelio gyventojo B. Bimbirio nuosavos vėjo jėgainės konstrukcijos ypatybes bei paskirtį; kaip saugiai naudojasi elektros prietaisais ir taupo elektrą vietovės gyventojai bei UAB „Sodo namas”. Projekto „Molėtų rajono vėjo ir vandens energijos panaudojimo galimybių tyrimas” metu ištyrė esančius veikusius vėjo ir vandens malūnus; veikiančios vėjo jėgainės ir hidroelektrinės konstrukciją, paskirtį, reikšmę bei įtaką aplinkai; numatė energetikos galimą ateitį atsižvelgiant į reljefą ir oro sąlygas. Projektiniais darbais galima atskleisti ir savo krašto, rajono ypatumus. Pvz.: projekte „Vandens pastatų panaudojimo galimybių Molėtų rajone tyrimas” buvo atsižvelgta į tai, kad mūsų rajonas yra ežeringas. Buvo ištirta vandens pastatų rūšys, jų gaminimas (pokalbis su staliumi, gaminančiu valtis ir apsilankymas jo dirbtuvėse); vandens priemonių skaičius ir pasiskirstymas įvairiuose ežeruose (pokalbis su rajono laivų inspektoriumi); kelto „Švyturys”, motorlaivių, vandens dviračių, plaukiojančio pastato „Pokštas” panaudojimo galimybės ir įtaka aplinkai. Projekte „Etnokosmologija Molėtų rajone” buvo surinka medžiaga apie mitus, sakmes iš Molėtų rajono, kuriuose būtų išaiškintas Visatos bei akmenų su dangaus kūnų simboliais mitinis atsiradimas, išaiškinta kokie dangaus kūnai buvo vaizduojami ant verpsčių mentelių, akmenų, kryžių, koplytstulpių, ant margučių ir stogastulpių. Projekte Fotoaparatų ir fotografijų raida Molėtų rajone” mokiniai ne tik susipažino su dabartiniais fotografais ir fotoaparatais, bet ir su ankstesnių kartų atstovais, senovinių nuotraukų meninėmis ir fizikinėmis savybėmis. Projektas Akies fizikos tyrimas” padėjo praplėsti žinias apie akį, kaip optinę sistemą, suteikė galimybę palyginti gyvūnų ir žmogaus regėjimą, sužinoti kokiose įstaigose galima ištirti akių regėjimą, kaip jį koreguoti. Buvo įvertinti gimnazijos mokinių regėjimo duomenys bei veiksniai, įtakojantys jo prastėjimą. Pateikti pratimai regėjimo gerinimui, kuriais galima nustatyti, kad rega nukrypo nuo normos.

Svarbu, kad mokiniai susidomėtų ir sektų ne tik technikos tobulėjimo raidą, bet ir kosmoso tyrimų naujienas bei pasiekimus. Todėl kartais pažintiniai motyvacijai skatinti padeda ir tokie išoriniai veiksniai, kaip konkursai. Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų Astronomijos laboratorijos ir Britų tarybos konkurso Skrendame į Marsą” tikslai buvo skatinti moksleivių domėjimąsi astronomijos mokslu, kosmoso įsisavinimu, ugdyti mokinių mokslinį mąstymą, skatinti kūrybiškumą ir saviraišką. Konkurse galėjo dalyvauti 5-12 klasių mokiniai, susibūrę į 5–ių dalyvių komandą, atstovaujančią savo mokyklai. Nors mokinių fantazija buvo neribojama, tačiau buvo pageidaujama, kad idėjos neprieštarautų šiuolaikinėms žinioms apie Marsą. Iš visų darbų buvo išrinktas geriausias darbas, kuris buvo siųstas konkursui ir po darbų peržiūros pateko į antrąjį etapą. Mokiniai per 3 savaites turėjo paruošti žodinį savo darbo pristatymą 10-15 min. Jam paruodė ir pristatymo metu naudojo PowerPoint programą savo piešinių iš „skrydžio” į Marsą albumą ir aiškinamąsias schemas, Marso bazės maketą, vaidinimo elementus.

Kūrybiniai darbai atliekami ir pamokų metu. Pvz., pamokoje „Laidininkų jungimo būdai” 9 kl. Mokiniai išnagrinėję laidininkų jungimo teoriją, patys konstruoja jų sugalvotos elektros grandinės maketą, naudodami bet kurį jiems tinkamą jungimo būdą, vartojant ne didesnę kaip 4,5 V įtampą, įvairias gyvenimiškas situacijas: namo instaliaciją, gatvės, sodybos, parko apšvietimą, malūno modelį ir t.t.

Mokantis bendradarbiauti sumažėja įvairių prieštaravimų, priešiškumo. mokiniai patys pasidalina darbais, vaidmenimis, padeda vieni kitiems, moko vieni kitus, giria, kritikuoja pastangas, mintis, o ne žmones, įvertina ne tik darbo rezultatą, bet ir patį darbo procesą ir tai, kuris kiek prisidėjo. darbas neįmanomas be kritinio mąstymo ugdymo, todėl naudoju tokį mokymą, kuris skatina mokinių kritinę analizę, prasmės suvokimą ir apmąstymą. Taikant šį mokymą, svarbu suformuoti pamokos tikslus ir taip suorganizuoti ugdymo procesą, kad mokiniai dirbtų aktyviai ir žaidimo pakopoje atsirandantis susidomėjimas nagrinėjama tema būtų išlaikomas, dėmesys sustiprinamas. Tam taikoma: eilėraščių panaudojimas; probleminės situacijos; minčių lietus; sąryšių ieškojimas; paveikslų aprašymas; mokomieji rašinėliai; sienlaikraščio leidimas; situacijų analizė ir sprendimas; eksperimentinės užduotys; aktyvus teksto skaitymas ir analizė; penkiaeilio kūrimas; laiško įvairių profesijų atstovams rašymas; esė; akvariumas, užduotys su klaidomis. Motyvaciją skatina ir užduoties atlikimas naudojant internetinę medžiagą. Pvz.: nagrinėjant temą „Elektros energijos gavimo ir perdavimo principai” buvo organizuota pamoka – virtuali kelionė po Lietuvos elektrines. Mokiniai pasiskirstę į grupes dirbo su interneto naršykle ir pristatė pasirinktas elektrines atskleidžiant jose elektros energijos gavimo ir perdavimo principus. Lietuvos energetika buvo palyginta su Europos šalių energetika. Kiekviena grupė paruošė darbą Pranešimų rengimo programine įranka ir prisstatė Multimedija. Ši tema buvo baigta diskusija „Kas laukia Lietuvos energetikos srityje”.

Motyvaciją skatina ir pamokos gamtoje. Jų metu tiriame ir lyginame gamtos ir kasdieninius reiškinius. Pvz.: gėlės žiedo mechanika, laumžirgio ir sraigtasparnių judėjimų lyginamoji analizė. Mokomės kaip gauti gėlo vandens, jei esame dykumoje, kaip nustatyti medžio aukštį šešėlio metodu, sukonstruoti saulės laikrodį, paprastą gamtinį barometrą. Mokiniai gamtoje mokomi vertinti susidariusias gamtines sąlygas. Matuodami oro, vandens, dirvožemio temperatūras, nustatant oro drėgmę ir slėgį, stebėdami debesis, dangaus spalvas, ne tik nusako esamas meteorologines sąlygas, bet ir sudaro oro prognozes. Atlikę šias užduotis žemesnėse klasėse 11 klasės mokiniai noriai ima daryti ilgalaikį projektą „Orų prognozės ir kitų meteorologinių reiškinių miesto ir kaimo vietovėje palyginimas”. Miške yra įvairaus kuro rūšių, todėl gana įdomu ir naudinga palyginti kiek energijos išskiria tos pačios masės įvairios kuro rūšys, kokia kuro masė lieka po bandymo. Nustatoma kurią iš tyrinėtų kuro rūšių yra tikslingiau naudoti vandenio šildymui. Ypatingai susidomima bandymu iš sausų apylygių plonų šakelių, sausos žolės sukurti įvairių tipų mini laužus (žvaigždišką, židinio pavidalo, polineziečių, kūgio formos). Bandymo metu nustatomos degimo savybės: kaitra, degimo pobūdis ir laikas, liekančių žarijų kiekis, kurį laužą lengva įkurti jam užgesus. Nustatoma kokio tipo laužą geriausiai kūrenti stovyklavietėje ir kodėl. Labai didelio dėmesio iš vaikų sulaukiu organizuojant gamtoje varžybas, kurių metu reikia pagal nurodymus atlikti užduotis, eksperimentą ir tik įveikę įvairias fizikines kliūtis miške mokiniai randa galutinę užduotį, kurios pagalba jie įsivertina. Pateikiu ištrauką iš užduoties gamtoje: „Pradžioje nueikite į tą vietą, kur įmetus druską ji traškėtų; fizikiniame kūne, kuriame keičiama medžiagos būsena rasite vokus su tolimesnėmis užduotimis...

Taigi, skatinant ir ugdant domėjimąsi ir motyvaciją stengiuosi sudaryti tokias sąlygas, kad mokiniai patys aktyviai dalyvautų ugdymo procese, tam taikau tinkamus metodus, laipsniškai atsižvelgiant į mokinių lygį ir pažangą, mokant juos naudotis kuo įvairesniais žinių šaltiniais bei naujausiomis informacinėmis technologijomis.