VALENTINA DENAITIENĖ,

LENTVARIO M. ŠIMELIONIO VIDURINĖS MOKYKLOS

FIZIKOS MOKYTOJA METODININKĖ,

MOKSLEIVIŲ SUDOMINIMAS GAMTOS MOKSLAIS. MOTYVACIJA

Savo darbe naudoju dvi projektinio darbo kryptis: integruoti projektiniai darbai, kuriuose dalyvauja bet kuriuo lygiu besimokantieji, ir projektai, kurie skirti mokiniams gilinantiems fizikos žinias, tai tiriamieji moksliniai darbai.

Pastariesiems priklauso:

1. Saulės energijos panaudojimas. Pagamintas saulės energijos modelis panaudojamas šildymui. Stebimi vandens šilumos pokyčiai, priklausomai nuo prietaiso medžiagos, spalvos, vandens temperatūros, vandens kiekio. Taip pat nagrinėjamos patalpų šildymo įvairovės naudojant saulės energiją.

2. Feromagnetinių medžiagų savybių tyrimas. Gerkono veikimo ypatybių tyrimas. Detaliai ištirtos Gerkono veikimo ypatybės naudojant skirtingas terpes, įtampų kitimą, skirtingas rites. Nustatomos Gerkono veikimo sąlygos.

3. Aerodinaminės svarstyklės iš standartinių priemonių ir aerodinaminio pasipriešinimo tyrimas. Ištirta kaip priklauso aerodinaminis pasipriešinimas nuo kūno formos, masės ir matmenų.

4. Liumineescencinių medžiagų švytėjimu intensyvumo priklausomybė nuo apšvietimo. Tiriamos liuminesceninių medžiagų intensyvumo priklausomybės nuo medžiagos savybių, medžiagos ploto, šaltinio galingumo, apšvietimo trukmės. Pagamintas prietaisas eksperimentui stebėti.

5. Astronominis tyrimas „Žemė”. Analizuojami papročiai ir mitai, ieškomi Žemės simboliai audiniuose, keramikos dirbiniuose, balduose, verpstėse bei pastatuose. Remiantis Drabužnikų kaimo senolių pasakojimais pateikiami piešiniai.

Integruotuose projektuose dalyvauti gali ir mokiniai, kurių gebėjimai fizikai yra mažesni arba tie, kurie nori suprasti tik tam tikrą reiškinį mano projektai integruojasi su visais mokykloje mokomais dalykais.

Įdomiausieji būtų šie: dviejų Lentvario mokyklų bendra fizikos ir matematikos pamoka – projektas „Išvestinės taikymas fizikos uždavinių sprendimui”. Ši idėja kilo todėl, kad valstybiniuose matematikos egzaminuose jau yra fizikos uždavinių, kurie sprendžiami išvestinės pagalba. Pamoka padėjo mokiniams geriau suvokti išvestinės sąvoką, didžiausią ir mažiausią reikšmę intervale, bei pritaikyti žinias, sprendžiant sudėtingas fizikos uždavinius ir geriau pasiruošti valstybiniams egzaminams.

O štai projektas „Medžiai lietuvių literatūroje”, tai integruotas lietuvių literatūros, istorijos, etnokultūros, biologijos, muzikos, dailės ir fizikos. Fizikinė projekto dalis nagrinėja Lietuvos medžių deformacines savybes, elektros laidumą, kadangi senovėje lietuvių sodyboje turėjo būti diemedžių, liepų, kurie saugodavo sodybas nuo žaibo. Be to, nagrinėjamos ir kitos savybės, tokios kaip: kietumas, spalva, medžių tankis, vidinė sandara.

Įdomus yra ir integruotas fizikos, matematikos, bei dailės projektas „Naujas amžius – nauja klasė”. Norėdami suremontuoti savo kabinetą, mokiniai susiskirstė į keturias grupes, dvi matematikų, viena fizikų ir viena dailininkų. Viena matematikų grupė turėjo apskaičiuoti viską, pradedant plotu ir baigiant remonto kaina. Kita matematikų grupė vaikščiojo po parduotuves ir labai sąžiningai rinko informaciją apie remontui naudojamas medžiagas ir jų kainas. Gautus duomenis analizavo, vykdė skaičiavimus (dažų, glaisto, parduodamų kiekių, išeigą ir pan.). dailininkų grupė nagrinėjo spalvų reikšmes, rinko tinkamą spalvą kabinetui. O tuo tarpu, fizikos grupė nagrinėjo apšvietimą, difuziją, spalvas, trintį bei šilumos pasiskirstymą patalpoje.