JANĖ LIUTKIENĖ,

ALYTAUS VIDZGIRIO VIDURINĖS MOKYKLOS

CHEMIJOS MOKYTOJA EKSPERTĖ,

GAMTOS MOKSLŲ METODIKOS BŪRELIO VEIKLOS KRYPTIS –

MOTYVACIJOS IR SUSIDOMĖJIMO GAMTOS MOKSLAIS UGDYMAS

Tik priemonių ir darbo formų įvairovė gali užtikrinti moksleivių nuolatinį domėjimąsi gamtos mokslais, su jais susijusiomis profesijomis, skatinti rinktis profilinėse klasėse gamtamokslius dalykus.

Viena iš mokyklos gamtos mokslų metodikos būrelio veiklos krypčių turėtų būti motyvacijos ir susidomėjimo gamtos mokslais ugdymas. Gamtos mokslų mokytojai, derindami savo veiklą, išlaikydami glaudžius tarpdalykinius ryšius , ieškodami naujų, įdomesnių ugdymo metodų, veiklos rūšių, gali pasiekti gana aukštų teigiamų rezultatų.

Pranešime apžvelgiama Alytaus Vidzgirio vidurinės mokyklos gamtos mokslų metodikos būrelio pastarųjų penkerių metų pagrindiniai veiklos, nukreiptos į moksleivių motyvaciją bei susidomėjimą gamtos mokslais, aspektai. Pateikiami kai kurių įdomesnių pamokų bei renginių tikslai, planai, moksleivių tiriamųjų darbų tematika bei fragmentai.

Apžvelgiamos šios veiklos sritys:

1. Ugdymo metodai. Pateikiami integruotų chemijos – matematikos, biologijos – chemijos, biologijos – fizikos – chemijos pamokų aprašymai. Nagrinėjami pamokų – ekskursijų privalumai, tikslai, pateikiami programų pavyzdžiai, galimybės panaudoti tokių pamokų metu gautą informaciją bei įspūdžius.

2. Papildomas ugdymas. Apžvelgiamos papildomo ugdymo galimybės, jo organizavimo pobūdis atsižvelgiant į mokinių poreikius. Atsiliekantiems nuo bendro tempo mokiniams siūlomas išlyginamasis modulis, siekiantiems gilesnių žinių – pagilinto dalyko mokymosi modulis. Besidomintiems dalyku plačiau, siūlomi eksperimentinio pobūdžio užsiėmimai arba mokslinės pakraipos būreliai, kuriuose ugdomi mokslinio tiriamojo darbo įgūdžiai bei mokslinis mąstymas. Pateikiami moksleivių tiriamųjų darbų pavyzdžiai. Bendravimo, bendradarbiavimo ir sveiko konkuravimo sąlygos sudaromos olimpiadinio pobūdžio būreliuose, mokiniai nukreipiami į neakivaizdines mokyklas, įvairių fondų veiklą.

3. Popamokinė veikla. Aprašomos įvairios popamokinės veiklos formos: dalykų dienos, popietės, akcijos, susitikimai, konkursai, viktorinos. Nagrinėjama šios veiklos svarba asmenybės ugdymuisi bei mokinių motyvuotam sudominimui gamtos mokslais.

4. Įvairių dalykų mokytojų kompetencijos gamtos mokslu srityje ugdymas. Gilinantis į kiekvieną dalyką, neišvengiamai susiduriama su gamtamokslinio pobūdžio žiniomis. Todėl bet kurio dalyko mokytojo žinios nuolat turi būti gilinamos, plečiamos ir šiuolaikiškos. Pranešime aprašomi keli būdai, kaip gamtos mokslų mokytojai gali padėti savo kolegoms kartu populiarindami savo dalyką. Pateikiami kvalifikacinių programų pavyzdžiai.

Išvadose numatomos galimybės plėsti tokio pobūdžio veiklą.