SIGITA ZALITIENĖ,

TRAKŲ VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS

BIOLOGIJOS MOKYTOJA METODININKĖ,

„INDIVIDUALIOSIOS METODIKOS TAIKYMAS BIOLOGIJOS PAMOKOJE –

NUO APKLAUSOS IKI APIBENDRINIMO”

 

ANOTACIJA

 

 

Bendrojo lavinimo mokyklos tikslas – išugdyti asmenį, pajėgų savarankiškai ir bendradarbiaujant su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas, kūrybingai atsakyti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Siekiant šių tikslų dažnai susiduriame su problema, kai mokinys, studijuojantis daug dalykų, nesugeba žinių susieti, apibendrinti, pritaikyti praktinėje veikloje, nemoka mokytis.

Ugdant visapusišką asmenybę, mokytojas turi atrasti būdų,kaip sužadinti mokymosi motyvaciją, kūrybines galias. Svarbiausia šio metodinio darbo nuostata – mokymasis – aktyvus ir įvairus procesas, apimantis šiuos moksleivių mokymuisi įtakos turinčius veiksnius:

-         nuotaika ir emocijos,

-         pažintinė moksleivių veikla,

-         mokymosi mokytis metodų pritaikymas biologijos pamokose,

-         įsivertinimas ir įvertinimas,

-         faktines žinias apibendrinanti medžiaga.

Darbe pateikiamos originalios apklausos metodikos, naudojamos pamokos pradžioje: mokslinė estafetė, reikšminių žodžių suvokimo patikrinimo metodas „Bingo!”, logiškai teisingos  pasakos panaudojant bent vieną sąvoką kūrimas moksleivių grupėje. Toks mokymas skatina  aktyvumą, mokinys geriau įsimena tai, kas jį sudomina, pateikta netradiciškai, ką jis pats išgyvena.

Pagal šešis kognityviosios srities tikslus sudarytos savarankiškų darbų užduotys yra skirtos pažintinei moksleivių veiklai organizuoti. Žemesniųjų klasių mokiniams skirti tiriamieji darbai originalūs tuo, kad skatina vaikus įsivertinti, taip ugdomas gebėjimas planuoti, sudaromos sąlygos suvokti mokymosi spragas. Savarankiškų darbų užduotys paįvairinamos masinančia, įdomia papildoma ar glaustai, susistemintai pateikta sudėtinga informacija, galimybe pasinaudoti šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Praktika rodo,kad tokias savarankiškas užduotis mokiniai atlieka greičiau ir susidomėję, jos  padeda formuoti mokslinį mąstymą, reikalauja žinių taikymo, gebėjimo susieti ir analizuoti, kryptingai ir tikslingai ieškoti informacijos, kritiškai mąstyti, kelti hipotezes, daryti išvadas.

Vienas svarbiausių šio metodinio darbo aspektų – kaupiamoji įsivertinimo bei vertinimo simboliais sistema, kuri įgalina įvertinti moksleivio aktyvumą pamokoje, įdėtas pastangas, indėlį į bendradarbiaujančios grupės veiklą. Tie patys simboliai naudojami pamokos pabaigoje, kai kiekvienas moksleivis savo sąsiuvinyje parašo simbolį, atitinkantį jo išmoktos naujos   medžiagos kokybę – gerai, vidutiniškai ar blogai. Tokiu būdu mokytojas žino, ar prie šios pamokos temos reikia sugrįžti, ar reikalinga individuali konsultacija, papildomos namų darbų užduotys. Užbaigus temą, mokslo metus naudojama įsivertinimo metodika „Mokslo laiptai”.

Imdamas nagrinėti kokią nors mokomąją medžiagą, mokinys nori tikėti, kad ją galima suprasti ir išsiaiškinti iškilusius sunkumus, susijusius su šios medžiagos perpratimu, o kiekvieną naują sąvoką, dėsningumą ne tik suprasti, bet ir mokėti paaiškinti. Ar mokinio veikla buvo produktyvi, informacija suvokta  padeda suprasti savikontrolei skirta saviruošos minikonspektų-klausimynų medžiaga.

Didelės apimties bei sudėtingumo faktinės žinios sunkiai suvokiamos be analizės, apibendrinimo, sisteminimo, ryšių nustatymo. Todėl pamokos pabaigoje naudojama faktinę medžiagą apibendrinanti padalomoji medžiaga.