ELVYRA TELKSNIENĖ

VISAGINO „VERDENĖS” VIDURINĖS MOKYKLOS

BIOLOGIJOS MOKYTOJA METODININKĖ,

,,UGDYMO METODAI, KONCEPCIJOS IR IDĖJOS, UGDANČIOS MOKSLEIVIŲ MOTYVACIJĄ IR SUSIDOMĖJIMĄ GAMTOS MOKSLAIS"

ANOTACIJA

Nuo ko viskas prasidėjo? Nuo idėjos keisti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą, kuris skatintų mokinių mokymosi motyvaciją, mažintų įtampą ir baimes, suteiktų didesnes pasirinkimo galimybes, leistų tiksliau ir objektyviau vertinti mokinių padarytą pažangą.

Dar 1989-1990 mokslo metais 5-balę vertinimo sistemą savojoje mokykloje pasikeitėme į 10-balę ir nusistatėme konvertavimo skalę į 5-balę trimestrų (metų) pabaigoje. Prabėgo keleri metai ir ėmė vėl stigti laisvės. Ieškoti naujovių paskatino dalyvavimas projekte ,,Atviras pasaulis" (1996-1997m.) Nusprendėme toliau keisti vertinimą ir susikūrėme taškinės (kaupiamosios) vertinimo sistemos koncepciją, kuri įpareigojo keisti ugdymo turinio planavimo būdus, formas ir ugdymo metodus bei budus. Kas nuveikta šiandien?

1. Jau devyneri metai taikau taškinį vertinimą visose biologijos pamokose, kuris apima

Tris veiklos sritis: darbą pamokoje (35%), kontrolines užduotis (50%) ir namų užduotis (15%).
Kiekviena veiklos sritis vertinama atskirai, konvertuojama į dešimtbalę sistemą ir išvedamas vienas
galutinis pažymys trimestro/pusmečio (metų) pabaigoje (vertinimo sistema pridedama).

2. Kiekviena veiklos sritis planuojama trimestrui/pusmečiui su užduotimis ir jų įvertinimais taškais: kontrolinių užduočių laikas, apimtis ir vertė; namų užduočių vertė ir pasirinkimas; darbo
pamokoje temos, galimi mokymo metodai ir būdai (planų pavyzdžiai).

Ką tai duoda mokiniui? Taškinis vertinimas ir ugdymo turinio planavimas yra labiau priartintas prie mokinio, kitaip tariant, labiau diferencijuotas ir individualizuotas:

* kiekvienas mokinys gauna planą ir vertinimo sistemą mokslo metų pradžioje ir kiekvieno pusmečio/trimestro pradžioje, todėl kiekvienas gali žinoti, kaip planuoti ir derinti namų užduotis, susirgęs ar išvykęs - rengtis savarankiškai ir pan.;

* mokinys gali pasirinkti, kokius namų darbus nori ar gali atlikti, kas jam įdomu ar svarbu;

* pasirinkti kada, kaip, kokiu būdu pristatyti užduotis klasėje, atskleisti savo originalumą ir
individualius gebėjimus;

* drąsiai išsakyti savo nuomonę, net ir neteisingą ir nebūti ,,nubaustas" neigiamu pažymiu; išvengti atsitiktinių, neplanuotų ar netikėtų vertinimų; už kiekvieną pozityvią, įrodytą ar apgintą mintį gauti taškų.

* gali dalyvauti planavime, siūlyti darbus, projektus, užduotis;

* skaičiuoti taškus ir, jei jų pakanka, neatlikti viršnorminių - nebūtinų darbų, tokiu būdu gali sutaupyti laiko kitiems dalykams ar kitai veiklai (krūvio mažinimas);

* išmokstama dirbti aktyviai, planuoti veiklą, atsakingai rinktis;

* dėl didesnes veiklos įvairovės tiesiog visiems dirbti įdomiau, smagiau ir linksmiau.

Pasiūlius mokiniams tokius planus ir vertinimą, jiems suteikiama ne tik laisvė pasirinkti, bet ir atsakomybė už prisiimtus pasirinkimus. Tai įpareigoja ir skatina motyvaciją rimčiau dirbti, atsakingiau mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti.

Ne mažiau atsakomybės tenka ir mokytojui, pasiūliusiam tokią sistemą. Tenka veiklą planuoti apgalvotai, pamatuotai ir taip, kad būtų užtikrintos galimybės mokiniams ne tik surinkti būtinus taškus, kiek įmanoma įdomiau, priimtiniau, nedidinat krūvių, būtų įgyvendintos ugdymo programos ir pasiekti būtini išsilavinimo standartai. Todėl pamokose vyrauja aktyvūs mokymo metodai, grupinis darbas. Sugalvojame įvairių originalių darbų, būdų mokytis: interviu ,,Mokau ir mokausi", ,,Klausimynas" ir įvairios jo variacijos, debatai, linksmieji plakatai, piešiniai ir schemos, įvairūs fiksavimo būdai, imitacijos, pasakos/esė/ humoreskos/miniatiūros/eilėraščiai, akcijos, reportažai, konferencijos. Nemažai dėmesio skiriame integruotiems projektams (su užsienio kalbų, etnokultūros, lietuvių kalbos, chemijos dalykais) ir tokiu būdu šiek tiek galime sumažinti mokinių krūvius ir išvengti pasikartojimo bei monotonijos (aprašai ir pavyzdžiai).