REGINA STANKEVIČIENĖ,

VILNIAUS RAJONO PABERŽĖS VERDENĖS

VIDURINĖS MOKYKLOS BIOLOGIJOS MOKYTOJA,

„MOTYVACIJOS UGDYMAS. MOKSLEIVIŲ SUDOMINIMAS GAMTOS MOKSLAIS”

ANOTACIJA

Švietimo sistemos permainų laikotarpiais mokytojai atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik padėdami mokiniams išmokti svarbių sąvokų, faktų, įgyti įgūdžių, bet ir padėdami mokiniams pamėgti mokymąsi, pajusti vidinį ryšį su mokymo dalykais, išmokydami prasmingai tyrinėti ir pažinti pasaulį. Už tai, kad mokiniai išmoktų, turi būti atsakingas ne tik mokytojas, bet ir mokiniai.

Mokyklai iškyla uždavinys - stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją įvairiose ugdymo srityse. Norėdama išlikti, mokykla privalo ieškoti patrauklių darbo organizavimo formų, įdomių ir racionalių mokymo metodų, kelti savo bendrąją kultūrą, sudaryti tinkamas sąlygas ugdytiniams tobulėti. Šiuolaikinės mokyklos uždavinys – žadinti mokinių smalsumą, išmokimo džiaugsmą, padėti susivokti ieškant gyvenimo prasmės, skatinti laimėjimus ir sėkmes.

Mokinių motyvacijos lygis priklauso ne vien nuo ugdymo šeimoje. Šioje srityje labai daug gali nuveikti kiekvienas mokytojas. Metodiniuose aprašuose pateikiamos mokinių motyvacijos skatinimo, smalsumo sužadinimo formos, naudojamos Vilniaus r. Paberžės, Verdenės vidurinėje mokykloje.

Nuo 2003 metų mokykloje vykdomas mokslinis tiriamasis darbas pagal mokinių amžiaus grupes. 5-7 klasių mokiniai vykdo tiriamuosius darbus sveikos gyvensenos, dantų priežiūros ir higienos, žalingų įpročių temomis. Darbą vykdo 2-5 entuziastų grupė. Kiekvieno grupės nario preigos yra apibrėžtos: vieni ieško mokslinės literatūros, teorinio pagrindimo, kiti sudaro anketas, renka duomenis, juos apdoroja; dar kiti apipavidalina darbus. 8-9 klasių mokiniai atlieka su biologine įvairove susijusius tyrimus. 10-12 klasių mokiniai atlieka sudėtingesnius mokslinius tyrimus. Nuo 2003 metų atliekamas tyrimas. „Paberžės apylinkių geriamo vandens telkinių kokybiniai tyrimai”. Buvo ištirtas visų artezinių ir šachtinių šulinių vanduo pagal šiuos parametrus: kietumą, geležies, nitratų ir nitritų, jonų kiekį. Šis darbas yra tęstinis. Atlikus rezultatų analizę, mokiniai padarė išvadas,kad geriamas vanduo yra labai kietas, jame buvo rasta nitratų ir nitritų. Palyginus duomenis su Europos Sąjungos standartais, paaiškėjo, kad pagal šiuos parametrus, geriamas vanduo netinkamas vartojimui. Mokiniai paruošė rekomendacijas seniūnijai ir individualiems vartotojams. 2004-2005 metais buvo atliktas tiriamasis darbas „Maisto produktų priedai ir žmonių mitybos įpročiai”. 10-11 klasių mokiniai surinko medžiagą apie įvairius konservantus, stabilizatorius, naudojamus maisto pramonėje, bei vietos žmonių mitybos įpročius. Atlikdami mokslinius tyrimus, mokiniai pateikia vertingų pasiūlymų, susidomėję atlieka tyrimus ir duomenų analizę, suformuluoja išvadas ir rekomendacijas. Šia veikla susidomi tyrime nedalyvavę mokiniai.

Kasmet organizuojamos viktorinos, gamtos šventės mokykloje, tarpmokyklinės konferencijos. Viena iš tradicinių viktorinų yra viktorina „Būk švarus – būsi sveikas” 5-7 klasių mokiniams. Mokiniai surenka informaciją pagal iš anksto pateiktus klausimus; juos konsultuoja aukštesnių klasių mokiniai. Įgytoms žinioms įtvirtinti organizuojamas konkursas „Mes prieš AIDS”. Jame dalyvauja 8-12 klasių mokiniai. Jie renka medžiagą, kuria antireklamas, menines programas. Pavasarį ir rudenį rengiamos tradicinės šventės: „Paukščių sugrįžimo diena” ir „Rudens šventė”. Šių švenčių metu mokiniams patrauklia forma įtvirtinamos žinios apie Lietuvos paukščius, daržoves ir vaisius. Pavasarį organizuojamas piešinių konkursas „Jie nori gyventi”. Mokiniai akcentuoja žolės deginimo žalą gamtai, atskleidžia šio žalingo įpročio padarinius. Nemažai laiko skiriama švietėjiškai veiklai miškų klausimu. Labai efektyvi sudominimo forma yra pamokos ekskursijos gamtoje, zoologijos sode, muziejuose, nacionaliniuose parkuose ir kituose objektuose. Mokykla organizuoja šias ekskursijas, kurios buvo labai palankiai vertinamos mokinių:

Ø Ekskursija į Kauno medicinos universiteto anatomijos muziejų,

Ø Ekskursija į Tado Ivanausko zoologijos muziejų ir zoologijos sodą, botanikos sodą, oranžeriją,

Ø Ekskursija į Ventės ragą,

Ø Ekskursija į Kuršių Nerijos ir Aukštaitijos nacionalinius parkus,

Ø Ekskursija „Panemunės keliais”.

Prieš kiekvieną ekskursiją mokinys turi surinkti minimalią informaciją apie objektą. Jis gauna konkrečias užduotis, kurias turi atlikti nuvykęs į objektą. Ataskaitą ir atsiliepimus pateikia mokytojui. Mokiniams labai patinka pamokos gamtoje, kur jie tiesiog gali stebėti objektus, nagrinėti augalų morfologiją, naudodami konkrečius pavyzdžius.

Kiekvienas mokytojas pamokoje neišsiverčia be aktyviųjų mokymo metodų. Savo pamokose dažnai naudoju klasės arba grupės diskusiją, debatus, „minčių lietų”, žaidimus, reiškinių arba situacijų analizę, interviu metodą, grupės pranešimą, vaidmenų atitikimą, įtraukiančiąją paskaitą, kitų mokymą. Sudaromi mokymosi kontraktai. Diskusijoms ir debatams naudojamos prieštaringos temos. Iš anksto klasė padalijama į dvi grupes, kurios surenka kuo daugiau faktų „už” ir „prieš”. Diskusijos ir debatai vyksta pamokose apie sveiką gyvenimo būdą, žalingus įpročius, lytiškai plintančias ligas, abortus, ekologines problemas, automobilių transportą. Mokiniai labai noriai dalyvauja panašaus pobūdžio diskusijose, pateikdami vertingų minčių, faktų. Mokytojo misija palaikyti tvarką klasėje „sutaikant” puses, stebėti, kad nebūtų nukrypstama nuo temos, akcentuoti esminius teiginius ir apibendrinti. Žemesnėse klasėse efektyvus mokymo būdas „minčių lietus”. Šiuolaikinė pamoka neapsieina be žaidimų, kurie naudojami kaip atsipalaidavimo, žinių įtvirtinimo priemonės. Reiškinių analizė gali būti naudojama kalbant apie rūkymo, alkoholio poveikį sveikatai, ekologines problemas. Mokiniai bando ieškoti reiškinių priežasčių, problemos susidarymo mechanizmo, pasekmių ir visų įmanomų ūdų pasekmėms išvengti. Su mažiau motyvuotomis klasėmis sudaromos mokymosi sutartys, kuriose mokytojas pateikia sąlygas, kurias sudarys mokiniui. Mokinys įsipareigoja dalyvauti pamokose, laiku ir kokybiškai atlikti užduotis. Kaip efektyvi priemonė „patempiant” mažiau aktyvius mokinius yra kitų mokymas: gabesni mokiniai moko silpnesnius, aukštesnių klasių mokiniai – jaunesnius. Viena iš pagrindinių aktyviųjų mokymo metodų sėkmingo taikymo sąlygų, yra geras mokytojo pasiruošimas ir mokinių instruktavimas, ką jie privalo atlikti, supažindinimas su tikslais ir lūkesčiais. Mokiniams labai patinka eksperimentuoti atliekant praktinius darbus, numatyti laukiamą rezultatą, savarankiškai susidaryti bandymų schemas. Naudojant aktyviuosius mokymo metodus, į veiklą įtraukiami specialiųjų poreikių mokiniai, kuriems pavyksta pasiekti gerų rezultatų.

Mokinių sudominimui gali būti naudojamos trumpalaikio poveikio priemonės. Yra žinoma, kad mokiniai labiausiai dėmesingi būna pamokos pradžioje ir pabaigoje. Biologijos pamokų metu dažnai naudojami šie sudominimo būdai:

Ø intriguojantys klausimai, kurių atsakymų reikia ieškoti papildomoje literatūroje. Tokio klausimo pavyzdys gali būti „Kokios spalvos žiedų nemato bitės?” Mokiniams įdomu rasti atsakymą į šį klausimą.

Ø Nagrinėjant kursą „Žmogaus biologija”, galima sudaryti probleminį klausimyną iš 10-15 klausimų. Mokiniai per numatytą laikotarpį privalo surasti atsakymus aktualiais sveikatos klausimais. Klausimai gali būti apie konkrečių ligų požymius, profilaktiką, pirmąją pagalbą. Mokiniai dažnai randa gyvenime praversiančios informacijos.

Mokytojas pamokoje gali naudoti įvairius sudominimo būdus: vaidybinius elementus, įvairius iššūkius, apdovanojimus ir skatinimus, muziką, citatas apie gamtą, eilėraščius, anekdotus, šaltąsias ugneles, neteisingus testus, žaidimą „Pakaruoklis”, komiksus, galvosūkius.

Mokant biologijos galima taikyti interaktyvius mokymosi metodus: mokymosi dienoraščius, minčių žemėlapius, lygių žymėjimą ir struktūros aiškinimąsi, teiginio ir patvirtinimo strategiją, klausimo analizę, išankstinių įspūdžių metodiką, šablonus.

Visi apraše pateikti mokymo metodai yra patikrinti, įsitikinta, kad jie kelia mokinių susidomėjimą gamtos mokslais. Taikant šiuos metodus, kyla mokinių motyvacija, jie geriau sugeba įgytas žinias panaudoti gyvenimiškoje veikloje.