ASTA ŠMUKŠTIENĖ,

RADVILIŠKIO LIZDEIKOS GIMNAZIJOS

BIOLOGIJOS MOKYTOJA METODININKĖ,

„MOKSLEIVIŲ MOTYVACIJOS IR SUSIDOMĖJIMO

GAMTOS MOKSLAIS UGDYMAS”

ANOTACIJA

Kiekvienas mokytojas kasdien ieško būdų, kaip sudominti mokinius dėstomu dalyku, kaip įtraukti į mokymąsi ar kūrybą. Kaip dirbti, kad mokinys patikėtų atliekamo darbo vertingumu, kad suprastų, jog neužtenka mokėti skaityti, rašyti, skaičiuoti, kad būtina pažinti gyvąją gamtą ir nors kartais pamatyti, kaip pavasarį parskrenda paukščiai, ar rudenį krenta lapai, – biologijos mokytojo rūpestis.

Vis nauja mokymosi medžiaga, patraukli mokymo forma, per pamokas patirta sėkmė ir bendradarbiavimo džiaugsmas sustiprina vaiko norą mokytis. Šiame darbe pateikta kelerių metų patirtis: pamokų mokyklos aplinkoje užduotys, pamokų-projektų planai, Medžių puošimo šventės aprašymas.

Pamokos ne vien tik klasėje. Mokiniams ypač patinka pamokos kitoje aplinkoje, ypač pamokos lauke. Pamokos skvere prie mokyklos ypač tinka pristatymui, susipažinimui, mokymui dirbti grupėmis, išryškėja lyderiai ir besidomintys. Tokių pamokų metu dažnai atsiranda proga pakalbėti apie elgesį gamtoje, apie medelių ir jų šakų laužymą, šiukšlinimą. Dirbdami lauke mokiniai išmoksta stebėti, kūrybiškai taikyti savo jau turimas žinias. Dirbama grupėmis, prieš darbą pateikiami vokai su taisyklėmis, kurių grupei tenka laikytis, darbo priemonės, užduočių aprašymai.

Mokiniams skiriu ir individualias užduotis stebėti gamtą, atlikti praktinius darbus, pvz.,: „Stebėti gamtą vieną valandą”, „Stebėti ir aprašyti gamtos pokyčius skirtingais metų laikais”, paruošti grybų sporų „paveikslėlį”, pagal duotą schemą aprašyti pasirinktą ekosistemą, parašyti jos mitybos grandines. Šios užduotys patinka mokiniams. Tokios užduotys įgauna net auklėjamąją reikšmę, nes mokiniai dažnai į talką kviečia tėvus, todėl yra proga visiems pabūti kartu.

Pamokos-projektai. Trumpalaikiai projektai tinka ir penktokams ir patiems vyriausiems gimnazistams. Jie lavina bendradarbiavimo ir bendravimo įgūdžius, stiprina bendrą atsakomybę, moko išklausyti kitų nuomonę, motyvuoti savąją. Žemės dienai paminėti vedu pamoką-projektą „Gyvųjų organizmų įvairovė žemėje”, pamokos-projekto „Padarykim lesyklėlę” metu mokiniai iš senų pakuočių ar plastikinių butelių pagamina lesyklėlę, pamokoje „Mes prieš triukšmą” mokiniai apibendrina informaciją apie garsą ir triukšmą, siūlo būdus triukšmui mažinti ir pan.

Popamokinė veikla. Tradicinis renginys gimnazijoje – Medžių puošimo šventė. Tai integruotas biologijos ir lietuvių kalbos mokytojų organizuojamas renginys, kuriame kviečiami dalyvauti visų klasių mokiniai. Į šį renginį įsijungia muzikos, choreografijos, dailės, net kūno kultūros mokytojai.

Renginio tikslas – suteikti žinių apie medžius, jų reikšmę gamtai ir žmogui, ugdyti gamtos vientisumo ir pažeidžiamumo, grožio suvokimą.

Renginiui ruošiamasi iš anksto. Per lietuvių kalbos pamokas renkami eilėraščiai, tautosakiniai kūriniai apie medžius, mokiniai patys kuria miniatiūras, eilėraščius. Per biologijos pamokas mokiniai išmoksta atpažinti medžių rūšis, nustatyti medžių amžių, sužino apie medžių apsaugą.

Šventės dieną, gimnazija puošiama sausų puokščių kompozicijomis, organizuojamos piešinių parodos („Medis ir žmogus”, „Medis mieste”), išleidžiami nuotraukų stendai („Žmogus ir medis”, „Mano medis”) ir kt.

Kad renginys nenusibostų, kiekvienais metais organizuojamas vis kitokiomis formomis, tai: viktorinos, literatūriniai montažai, konferencija, žaidimų popietė, susitikimas su miškininkais, stipriausios gimnazijos klasės rinkimai ir kt.

Kiekvienais metais keičiama ir renginio aplinka: mokyklos kavinė, aktų salė, fojė, biologijos kabinetas, sporto salė ir kt. Šventės pabaigos akcentas – prie gimnazijos augančių medžių lankymas. Medžiai puošiami saikingai, jiems sakomi linkėjimai, sugiedama „Ilgiausių metų”.

Šiuos metodus ir veiklos formas taikau atsižvelgdama į mokinių interesus ir patirtį, stengiuosi, kad mokymo turinys būtų aktualus patiems mokiniams. Nerealus siekis yra išmokyti visko, belieka tikėtis, kad gamtos mokslai patinka daugeliui mokinių, ir džiaugtis kiekvienu mažu geru mokinių darbu, kiekvienu pasiekimu, ieškoti naujų metodų, darbo formų, kurios padėtų sudominti mokinius, padėtų siekti norimų rezultatų.