EVALDA BUČINSKIENĖ,

ZARASŲ„ĄŽUOLO” GIMNAZIJOS BIOLOGIJOS MOKYTOJA,

„ZARASO EŽERO DIDŽIOSIOS SALOS EKOLOGINIS-GEOGRAFINIS TAKAS”

 

ANOTACIJA

 

            Šiame technologijų amžiuje, kada vaikai daug laiko praleidžia žiūrėdami į kompiuterių monitorius, televizorių ekranus, apie gamtą skaitę tik biologijos ir geografijos vadovėliuose, kelia mums, mokytojams, didelį rūpestį. Todėl susidomėjimo, meilės gamtos mokslams ugdymas labai svarbus šiuolaikiniame pasaulyje. Paįvairindamas ir suaktyvindamas mokyklos gyvenimą ekologinis ugdymas suteikia galimybę pastebėti ir vystyti mokinių gebėjimus, kurie nebuvo pastebėti; įtraukti mokinius į ekologinių problemų ir jų priežasčių tyrimą, leidžia moksleiviams pasijusti reikalingiems ir svarbiems, kiekvienam surasti veiklą pagal išgales. „Suole gamtos mylėti neišmoksi” – taip rašė vienas dieninės ekologinės stovyklos dalyvis apie gimnazijoje trejetą metų veikusią dieninę stovyklą socialiai remtiniems ir  nemotyvuotiems vaikams. Per trejus veiklos metus stovyklos dalyviai įsijungė į „Upelių tyrinėjimo” projektą, ištyrė Nikajos (Dauguvos upės baseinas) upelį, aplankė visas rajone lankytinas vietas, susipažino su Aukštaitijos nacionalinio parko įdomiausiomis vietomis, padarė jų aprašus. Daugiausia laiko stovyklautojai praleido Zaraso ežero didžiojoje saloje. Čia ir gimė idėja sukurti ekologinį-geografinį taką. Tai efektyvi aplinkos pažinimo mokymo forma. Keliaujant juo galima geriau pažinti gamtą, įsitraukti į augalų ir gyvūnų  tyrinėjimus, nustatyti jų rūšinę sudėtį, gausumą, pagal gyvūnus indikatorius nustatyti ežero vandens užterštumą, susipažinti su ežere gyvenančiais gyvūnais ir tam tikromis juostomis augančiais augalais. Stebėti, kaip žmogaus veikla keičia salos ekosistemą.

            Ekologinį taką sudaro devynios stotelės. Tako ilgis  apie vieną kilometrą. Toks atstumas įveikiamas ir pradinukui, ir aukštesnių klasių moksleiviui, nenuobodžiaujant ir nepavargstant, juolab, kad galima pagal poreikį pasirinkti stotelę ir joje apsistoti ilgiau.

            Pirmoje stotelėje „Spygliuočių miškas”, kur žolės danga ne tokia gausi, pirmoji mokinių grupelė įvertina augalinę dangą pagal Braun-Blaune skalę; antroji – surenka dešimt būdingiausių miško augalų ir juos apibūdina; trečioji – pagal kerpių rūšinę sudėtį nustato oro užterštumą; ketvirtoji – stebi ir registruoja medžių kenkėjų paliktus pėdsakus.

 

vos augalus, kita – penkis natūralios pievos augalus. Nustato jų rūšinę sudėtį ir prisitaikymą prie augimo sąlygų.

            Ketvirtoje stotelėje „Žmogaus veikla” registruojama kultūrinių medžių ir krūmų, kažkada žmogaus pasodintų saloje, pakitimus.

            Penktoje stotelėje „Vandens gyvūnijos įvairovės tyrimas ir vandens kokybės nustatymas” dirba dvi grupės mokinių. Pirmoji grupė stebi ir registruoja vandens bestuburius ir moliuskus. Antroji grupė pagal gyvūnus indikatorius nustato ežero vandens kokybę.

            Šeštoje stotelėje „Ežero vandens apibūdinimas” pirma grupelė mokinių suranda akumuliacinį krantą, antroji – abrazyvinį. Pirmoji suregistruoja ten augančius augalus ir suskirsto juos juostomis, antroji – ieško fosilijų.

            Septintoje stotelėje „Pelkės bendrija” nustatoma, kokie augalai įsikūrę aplink pelkę, kokie augalai gali augti pačioje pelkėje, pasirinkę po vieną augalą, kuria pasaką (apie spanguolę, kiminą, gailį, saulašarę).

            Aštuntoje stotelėje „Pasaulio krypčių nustatymas” ant aukščiausios kalvelės pagal saulę, laikrodį, kompasą, medžio apaugimą kerpėmis, samanomis, šakų išsidėstymą nustatomos pasaulio šalys.

            Devintoje stotelėje „Poilsio vieta” galima saugiai išsimaudyti, smagiai pažaisti įvairius gamtinius žaidimus („Pušies gaudymas”, „Storiausias medis”, „Gegutė” ir kt.).

            Šiame darbe pateikta augalų rūšinės sudėties ir padengimo tyrimo nustatymo metodika, oro taršos įvertinimo pagal kerpes metodika,  pagrindinių spygliuočių ir lapuočių medžių kenkėjai ir jų išgraužos, kaip naudotis vadovu augalams pažinti darbo eiga, vandens gyvūnų pažinimo lentelės, raktas vandens augalams apibūdinti ir lentelė vandens kokybės nustatymui pagal vandenyje gyvenančius gyvūnus – indikatorius.

            Šiuo ekologiniu-geografiniu taku gali keliauti mokiniai per biologijos, ekologijos, geografijos pamokas,  pradinių klasių mokiniai per gamtos pažinimo pamokas. Gali pasinaudoti ir skautai bei kitos organizacijos vasaros žygių metu.