JANINA AŠUTAITYTĖ

JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO-GIEDRIAUS GIMNAZIJOS

 BIOLOGIJOS MOKYTOJA METODININKĖ,

„METODAI, UGDANTYS MOKSLEIVIŲ MOTYVACIJĄ IR SUSIDOMĖJIMĄ GAMTOS MOKSLAIS”

 

            Motyvacija – vienas svarbesnių mokinio elgesį lemiančių veiksnių, tai mokinio pastangos mokytis. Jeigu dirbdamas mokinys įsigilina ir susikoncentruoja, patiriamas pasitenkinimas. Tokie potyriai vadinami pakilimu. Jei suorganizuojamas mokiniams toks mokymasis, į kurį jie visiškai pasineria ir patiria pakilumą, kur kas labiau tikėtina, jog mokinių mokymasis pagerėja. Taip pat labai svarbu aiškiai apibrėžti tikslus. Kai mokiniams aišku, ko iš jų laukiama ir ką jie privalėtų atlikti, jie paprastai ilgiau darbuojasi ir labiau įsigilina. Gerai atlikus užduotį, skatinama vidinė motyvacija.

Projektų metodas, kurį aš naudoju tiek savo pamokose, tiek popamokinėje veikloje, išmoko moksleivį kūrybiškai dirbti, o įgytas teorines žinias taikyti praktiškai. Kadangi dažniausiai dirbama mažomis grupėmis, kiekvienam moksleiviui tenka vienoks ar kitoks įsipareigojimas. Tai sukelia nuosaikų susirūpinimą, o įvykdžius išsikeltą tikslą, patiriamas pasitenkinimas. Tai ir skatina moksleivių motyvaciją.

            Pateikiu du projektus: „Viešvilės rezervato parkas” ir „Akmuo – gaublys”.

 

Projektas „Viešvilės rezervato parkas”

 

            Viešvilės rezervato perlu pavadinome Viešvilės upelį, ir siekiant išsaugoti jį ir ten esančias retas augalų bei gyvūnų rūšims, 1991 m. balandžio 23 d. buvo įkurtas Viešvilės valstybinis rezervatas. Kadangi gyvename šalia šio nuostabaus nepaliesto gamtos kampelio, šio projektinio darbo tikslas buvo keliauti upelio ištakomis, susipažinti su jo baseinu, patyrinėti upelio gamtinę bei geografinę aplinką.

            Kelionės metu susipažinome: su upelio ištakomis, su jo vaga, su vandenimis, kurie maitina upelį; pamatėme įspūdingas įvairaus dydžio atsiveriančias atodangas; gėrėme ypatingai švarų upelio vandenį; matėme daugybę retų augalų rūšių (pelkinę uolaskėlę, dvilapį purvuolį, aukštąsias gegūnes, pūkuotąją apuokę ir kt.).

            Moksleiviai visa tai fotografavo,darė skaidres, pristatymui parengė lankstinuką. Darbas puikiai įvertintas biologijos ir geografijos mokytojų, o svarbiausia pačių rezervato darbuotojų. Šio darbo metu visą laiką mus lydėjo rezervato darbuotojai, todėl džiugu tai, kad buvo galimybė dirbti drauge su mokslininkais.

Projektas „Akmuo – gaublys”

 

            Kartais atrodo, kad šių dienų žmogus abejingas aplinkai, rūpinasi tik savimi, užmiršta savo pareigas Žemei. O jai reikia išmintingos globos ir rūpesčio. Tinkamiausias laikas daryti ką nors konkretaus drauge su vienminčiais – Žemės dienos šventė. Mūsų gimnazijoje tradiciškai kiekvienais metais vyksta renginiai, skirti Žemės dienai paminėti. Ieškant originalių išraiškos formų šiai dienai paminėti, buvo sumanyta didžiulį, seną, užmirštą akmenį, esantį parke prie gimnazijos, paversti gaubliu. Ši mintis kilo todėl, kad žemės simbolis yra gaublys.

            Šio projektinio darbo tikslai: prisidėti prie Žemės grožio išsaugojimo ir jos puoselėjimo; atkreipti kitų žmonių dėmesį, patraukti ir sudominti juos; paskatinti žmones imtis daugiau iniciatyvos, niekieno neraginamiems daryti gerus darbus mūsų Žemei.

            Darbo eiga: akmuo buvo šveičiamas ir plaunamas, tvarkoma aplinka aplink akmenį; po to buvo ruošiami dažai ir piešiami žemynų kontūrai, stengiantis atvaizduoti viską kuo tiksliau. Rezultatas – didžiausias gaublys Jurbarke. Akmuo gaublys sulaukė visuomenės didelio dėmesio, buvo rašoma rajono spaudoje, žmonės prie akmens fotografavosi. Labiausiai džiaugėsi moksleiviai, kurie dažė akmenį, nes jų darbas buvo įvertintas. Išgirdę tiek gražių atsiliepimų, supratome, kad tokius darbus reikia daryti, jie priverčia atsigręžti į Žemę.