JANINA AŠUTAITYTĖ
JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO-GIEDRIAUS GIMNAZIJOS
BIOLOGIJOS MOKYTOJA METODININKĖ,
METODAI, UGDANTYS MOKSLEIVIŲ MOTYVACIJĄ IR SUSIDOMĖJIMĄ GAMTOS MOKSLAIS
Motyvacija
vienas svarbesnių mokinio elgesį lemiančių veiksnių, tai mokinio pastangos
mokytis. Jeigu dirbdamas mokinys įsigilina ir susikoncentruoja, patiriamas
pasitenkinimas. Tokie potyriai vadinami pakilimu. Jei suorganizuojamas
mokiniams toks mokymasis, į kurį jie visiškai pasineria ir patiria pakilumą,
kur kas labiau tikėtina, jog mokinių mokymasis pagerėja. Taip pat labai svarbu
aiškiai apibrėžti tikslus. Kai mokiniams aišku, ko iš jų laukiama ir ką jie
privalėtų atlikti, jie paprastai ilgiau darbuojasi ir labiau įsigilina. Gerai
atlikus užduotį, skatinama vidinė motyvacija.
Projektų metodas, kurį aš
naudoju tiek savo pamokose, tiek popamokinėje veikloje, išmoko moksleivį
kūrybiškai dirbti, o įgytas teorines žinias taikyti praktiškai. Kadangi
dažniausiai dirbama mažomis grupėmis, kiekvienam moksleiviui tenka vienoks ar
kitoks įsipareigojimas. Tai sukelia nuosaikų susirūpinimą, o įvykdžius
išsikeltą tikslą, patiriamas pasitenkinimas. Tai ir skatina moksleivių
motyvaciją.
Pateikiu
du projektus: Viešvilės rezervato parkas ir Akmuo gaublys.
Projektas Viešvilės rezervato parkas
Viešvilės
rezervato perlu pavadinome Viešvilės upelį, ir siekiant išsaugoti jį ir ten
esančias retas augalų bei gyvūnų rūšims, 1991 m. balandžio 23 d. buvo įkurtas
Viešvilės valstybinis rezervatas. Kadangi gyvename šalia šio nuostabaus
nepaliesto gamtos kampelio, šio projektinio darbo tikslas buvo keliauti upelio
ištakomis, susipažinti su jo baseinu, patyrinėti upelio gamtinę bei geografinę
aplinką.
Kelionės
metu susipažinome: su upelio ištakomis, su jo vaga, su vandenimis, kurie
maitina upelį; pamatėme įspūdingas įvairaus dydžio atsiveriančias atodangas;
gėrėme ypatingai švarų upelio vandenį; matėme daugybę retų augalų rūšių
(pelkinę uolaskėlę, dvilapį purvuolį, aukštąsias gegūnes, pūkuotąją apuokę ir
kt.).
Moksleiviai
visa tai fotografavo,darė skaidres, pristatymui parengė lankstinuką. Darbas
puikiai įvertintas biologijos ir geografijos mokytojų, o svarbiausia pačių
rezervato darbuotojų. Šio darbo metu visą laiką mus lydėjo rezervato
darbuotojai, todėl džiugu tai, kad buvo galimybė dirbti drauge su
mokslininkais.
Projektas Akmuo gaublys
Kartais
atrodo, kad šių dienų žmogus abejingas aplinkai, rūpinasi tik savimi, užmiršta
savo pareigas Žemei. O jai reikia išmintingos globos ir rūpesčio. Tinkamiausias
laikas daryti ką nors konkretaus drauge su vienminčiais Žemės dienos šventė.
Mūsų gimnazijoje tradiciškai kiekvienais metais vyksta renginiai, skirti Žemės
dienai paminėti. Ieškant originalių išraiškos formų šiai dienai paminėti, buvo
sumanyta didžiulį, seną, užmirštą akmenį, esantį parke prie gimnazijos,
paversti gaubliu. Ši mintis kilo todėl, kad žemės simbolis yra gaublys.
Šio
projektinio darbo tikslai: prisidėti prie Žemės grožio išsaugojimo ir jos
puoselėjimo; atkreipti kitų žmonių dėmesį, patraukti ir sudominti juos;
paskatinti žmones imtis daugiau iniciatyvos, niekieno neraginamiems daryti
gerus darbus mūsų Žemei.
Darbo
eiga: akmuo buvo šveičiamas ir plaunamas, tvarkoma aplinka aplink akmenį; po to
buvo ruošiami dažai ir piešiami žemynų kontūrai, stengiantis atvaizduoti viską
kuo tiksliau. Rezultatas didžiausias gaublys Jurbarke. Akmuo gaublys sulaukė
visuomenės didelio dėmesio, buvo rašoma rajono spaudoje, žmonės prie akmens
fotografavosi. Labiausiai džiaugėsi moksleiviai, kurie dažė akmenį, nes jų
darbas buvo įvertintas. Išgirdę tiek gražių atsiliepimų, supratome, kad tokius
darbus reikia daryti, jie priverčia atsigręžti į Žemę.