ZOSĖ AŠKINIENĖ,
BIOLOGIJOS
MOKYTOJA EKSPERTĖ,
EKSPEDICIJŲ ORGANIZAVIMAS AKTYVI UGDYMO PROCESO TĄSĄ
ANOTACIJA
Ekspedicijos organizuojamos daugelį metų. Paskirtis -
natūralioje aplinkoje tęsti gamtos mokslų, procesų, reiškinių
nagrinėjimą ir mokyti moksleivius dirbti grupėje, bendrauti ir bendradarbiauti,
susipažinti su vietos bendruomene, jų tradicijomis, etnokultūra. Ekspedicijos
tai ir pamokos gamtoje, kur moksleiviai atlieka tiriamuosius darbus. Mokytojai
dirba komandiniu principu: į ekspedicijas vyksta ne tik gamtos mokslų,
bet ir istorijos. užsienio kalbų, meno, kūno kultūros, informacinių technologijų
mokytojai, socialiniai pedagogai.
Ekspedicijai rengiamasi itin kruopščiai. Skiriami 4
etapai:
1. Paruošiamieji darbai (vietos
numatymas, ryšiai su vietovės administracija užmezgimas,
susipažinimas su vietovės registro
duomenimis, darbo temų
numatymas. grupių
sudarymas, specialistų konsultacijos
ir kitos veiklos).
2.
Ekspedicijos eiga (pasirinktų teminių darbų atlikimas,
susitikimas su įdomiais
žmonėmis, etnografinės medžiagos rinkimas, sociologinė apklausa, vakarai su
vietos
jaunimu, kunigu,
dalyvavimas mišiose).
3.
Apibendrinimas (atliktų teminių darbų užbaigimas,
pristatymas vietos bendruomenei,
mokyklos bendruomenei,
darbų rengimas NJMK).
4.
Surinktos etnografinės medžiagos aprašymas, stendų rengimas, parodos
organizavimas
(didžioji dalis sukauptų eksponatų puošia
istorijos, literatūros. dailės. technologijų
kabinetus, valgyklos patalpas).
Atlikti darbai pagristi moksliškumo, kontekstualumo, integralumo principais. Moksleiviai mokosi identifikuoti problemą bei ieško sprendimo būdų. Darbų temos parenkamos ne atsitiktinės, bet aktualios tai vietovei ar laikmečiui. Tyrimų duomenys pateikiami seniūnijos darbuotojams, vietos gyventojams. Temų pavyzdžiai:
Liaudies medicina. Vaistiniai augalai. Bitininkystė. Duonos kepimas, Linai. Žvejyba. Kaimo trobos apšvietimas. Parazitai ir natūralios kovos priemones. Liaudies astronomija. Saikai ir matai. Vandens tyrimai (šulinių, upių, ežerų, pelkių). Vandens augalai bioindikatoriai. Triukšmo ir dulkėtumo tyrimai regioniniame parke, Raudonosios knygos augalų tyrimai (plačialapės klumpaitės paplitimas Verkių regioniniame parke). Kaimo žiniuonė E. Šimkūnaitė.
Ekspedicijų organizatoriai ir dalyviai nuolat konsultuojasi su įvairių sričių specialistais, todėl darbai pagristi moksliškumo principu. Konsultantai - vietos girininkas, parko direktorius, parko vyr. specialistai, Botanikos instituto, Etnokultūros muziejaus, Etnokosmologijos centro specialistai. E. Šimkūnaitės fondo darbuotojai. Atlikti darbai būna ir specifiniai, bet dažniausiai integruoti. Pavyzdžiui, Plačialapės klumpaites paplitimas Verkių regioniniame parke darbas yra tęstinis. t.y. trunkantis jau trejus metus. Tikslas - pamatyti šių augalų kiekybinę dinamiką susiejant su rekreacijos zonų įrengimu jų augimvietėse, teikti siūlymus Verkių regioninio parko ekologams, miesto savivaldybei. Moksleiviai skaičiuoja klumpaites X ir Y augimvietėse, nagrinėja jų biologiją, filmuoja, fotografuoja, atlieka cheminę dirvožemio analizę (chemija), nustato dirvožemio tipą (geografija), matuoja augimviečių dydį (matematika), analizuoja bendriją (ekologija), sėja sėklas įvairiuose dirvožemiuose, mokosi lyginti, apibendrinti. daryti išvadas.
Kiekvienos ekspedicijos metu moksleiviai įgyja žinių, bendrųjų gebėjimų, formuojamos vertybės. Keletas buvusiųjų moksleivių yra pasirinkę biologo, ekologo ar kitokias specialybes. Toks aktyvios veiklos metodas žadina moksleivių norą gilintis į gamtos paslaptis, ir tai - laiptelis į ateitį.