Apie mus

Visuomenės darnaus vystymosi (angl.k. - sustainable development) sąvoka pirmąkart buvo įvardyta 1987 m. Pasaulio aplinkos ir plėtros komisijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“. „Darnus vystymasis – tai plėtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybių ateities kartoms tenkinti savąsias”. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tikslai yra derinami ir papildo vienas kitą.

Lietuvoje (kaip ir daugelyje kitų šalių) nemaža rūpesčių kalbininkams sukėlė sąvokos sustainable development vertimas į lietuvių kalbą. Pradžioje oficialiuose dokumentuose buvo įprasta „subalansuotoji plėtra“; 2003 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pasiūlė naudoti „darnaus vystymo(si)“ sąvoką. Įvairiuose tekstuose rasite ir kitų darnaus vystymosi atitikmenų: darni, tvari, tolydi plėtra (vystymasis).

Šioje tinklalapio skiltyje pateikiami aktualūs darnaus vystymosi (DV) ir darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) dokumentai.

„Darbotvarkė 21“

Pasaulio lygmeniu ilgalaikio darnaus vystymosi strategijos gairės buvo suformuluotos Jungtinių Tautų „Darbotvarkėje 21“. Pasaulio viršūnių susitikime, įvykusiame 1992 m. Rio de Žaneire, Brazilijoje, šiam dokumentui pritarė ir įsipareigojo įgyvendinti beveik 180 pasaulio valstybių/vyriausybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos.

„Darbotvarkė 21” susideda iš 4 skyrių (40 skirsnių).

1 . Socialiniai ir ekonominiai aspektai (2-8 skirsniai). Šiame skyriuje suformuluoti svarbiausi uždaviniai siekiant mažinti skurdą, keisti vartojimo būdus, gerinti sveikatos apsaugą, nuostata atsižvelgti į demografijos tendencijas bei skatinti subalansuotą gyvenviečių plėtrą.

2. Plėtros išteklių tausojimas ir tvarkymas (9-22 skirsniai). Gamtos ištekliai lemia darnų vystymąsi, todėl svarbu tinkamą dėmesį skirti: atmosferos, kokybiško gėlojo vandens išteklių, miškų, biologinės įvairovės išsaugojimui; vandenynų, jūrų bei pakrančių ir jų gyvųjų išteklių apsaugai, racionaliam naudojimui ir plėtrai; išmintingam aplinkos apsaugos požiūriu biotechnologijų naudojimui, subalansuotai žemės ūkio ir kaimo plėtrai. Gamtos išteklių tausojimo strategijos sudėtinė dalis yra ekologiškas kietųjų ir skystųjų, pavojingų bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymas.

3. Svarbiausiųjų visuomenės grupių vaidmens stiprinimas (23-32 skirsniai). Vyriausybių nutarimų dėl siekių, strategijų ir priemonių visose „Darbotvarkės 21“ srityse įgyvendinimą lemia visų socialinių grupių įsipareigojimai ir suinteresuotas dalyvavimas. Viena iš pagrindinių subalansuotosios plėtros prielaidų – plačiosios visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus. Šiame skyriuje aptariamas vaikų ir jaunimo, nevyriausybinių organizacijų, vietos valdžios, verslo ir pramonės atstovų, mokslininkų ir technologijų kūrėjų bei ūkininkų vaidmuo.

4. Įgyvendinimo priemonės (33-40 skirsniai). Tarp darnaus vystymosi siekių įgyvendinimo priemonių yra pažymėti: ekologiškų technologijų perteikimas, bendradarbiavimas ir pajėgų stiprinimas; mokslo, ugdymo, visuomenės informavimo ir kvalifikacijos tobulinimo plėtra; informacijos, reikalingos sprendimams priimti, kaupimas, apdorojimas ir prieinamumas; tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinių institucijų vaidmuo.

Šiame tinklapyje pateikiamos dokumento ištraukos, o visą tekstą rasite Aplinkos ministerijos tinklapyje www.am.lt , skiltyje „Darnus vystymasis“.

Johanesburgo „Įgyvendinimo planas“

Jungtinių Tautų iniciatyva 2002 m. rugpjūčio 26 - rugsėjo 4 dienomis Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje įvyko aukščiausiojo lygio susitikimas „Rio + 10“. Čia, dalyvaujant daugiau nei 100 pasaulio valstybių vadovams, buvo įvertinta per 10 metų po Rio de Žaneiro konferencijos pasiekta pažanga ir patikslinti ateities siekiai. Johanesburge buvo priimta „Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracija“ ir „Įgyvendinimo planas“.

„Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracijoje“ valstybės įsipareigojo skatinti ekonomikos bei socialinę plėtrą ir saugoti aplinką įvairiais lygmenimis – vietiniu, nacionaliniu, regiono ir pasaulio. Deklaracijoje sakoma, kad kiekvienam žmogui turi būti užtikrintas švarus geriamasis vanduo ir saugus maistas, tinkamos higienos sąlygos, sveikatos apsauga, būstas ir aprūpinimas energijos ištekliais.

„Įgyvendinimo planas“ aprėpia skurdo mažinimą, vartojimo ir gamybos modelių keitimą, gamtos išteklių tausojimą, sveikatą ir globalizacijos poveikį. Atskirai buvo pažymėta valstybių, esančių mažose salose ir Afrikos valstybių subalansuotoji plėtra bei kitų regionų iniciatyvos. Tarp įgyvendinimo priemonių svarbi vieta skiriama švietimui, informacijos sklaidai ir mokslo tyrimams.

Šiame tinklapyje pateikiamos dokumento ištraukos, o visą tekstą rasite Aplinkos ministerijos tinklapyje www.am.lt , skiltyje „Darnus vystymasis“.

Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategija

Europos Tarybos posėdžio, įvykusio 2001 m. birželio 15-16 d. Geteborge, sprendimu buvo nutarta parengti Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategiją (Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategija: nuo ekonomikos plėtros – link darnaus vystymosi, 2001 m.). ES darnaus vystymosi strategija aplinkos apsaugos kontekstu papildė Lisabonos strategiją, kurios tikslas – kurti žiniomis grindžiamą ekonomiką, užtikrinančią žmonių užimtumą, ekonomikos reformą bei socialinę sanglaudą.

2005 m., drauge su Lisabonos strategijos įgyvendinimo pažangos vertinimu, pradėtos ES darnaus vystymosi strategijos atnaujinimo diskusijos ir parengtas dokumentas „ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūra – Atnaujinta strategija“ (Briuselis, 2006 m. birželio 26 d.). Čia pažymėti svarbiausi ES iššūkiai: klimato kaita ir švari energija; tvarus transportas; tvarus vartojimas ir gamyba; gamtos išteklių apsauga ir valdymas; visuomenės sveikata; socialinė įtrauktis, demografija ir migracija; skurdas pasaulyje ir tvaraus vystymosi iššūkiai.

Strategijoje akcentuojamos politikos įgyvendinimo horizontaliosios priemonės bei prie žinių visuomenės prisidedančios kompleksinės politikos kryptys: švietimas ir kvalifikacijos tobulinimas, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, siekiant darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo praktikoje.

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija

Rengdamasi aukščiausiojo lygio susitikimu „Rio + 10“, Lietuvos Vyriausybė 2002 m. parengė darnaus vystymosiprielaidų vertinimo ataskaitą, o 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 patvirtino Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją.

Strategijoje įvardinta 11 Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų: nuosaikus ir darnus ūkio šakų ir regionų ekonomikos vystymasis; socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas išsaugant jų savitumą; pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas; efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas; pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas; geresnė biologinės įvairovės apsauga; geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas; užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas; švietimo ir mokslo vaidmens didinimas; Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas.

Strategijos uždaviniai ir įgyvendinimo priemonės suskirstytos į 4 dalis: „Aplinkos kokybė“, „Ekonomikos vystymasis“, „Socialinis vystymasis“ ir „Regionų vystymasis“, be to, numatytas strategijos įgyvendinimas ir priežiūra bei darnaus vystymosi rodikliai. Dabar Lietuvos darnaus vystymosi strategija atnaujinama.

Šiame tinklapyje pateikiama Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (2003m.), su jos įgyvendinimu susijusius dokumentus rasite Aplinkos ministerijos tinklapyje www.am.lt , skiltyje „Darnus vystymasis“.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Darnaus vystymosi švietimo strategija

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja nutarė 2005 – 2014 m. laikotarpį paskelbti švietimo orientavimo į darnų vystymąsi dešimtmečiu. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) Darnaus vystymosi švietimo strategija, priimta 2005 m. kovo mėn. aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje – tai JTEEK kompetencijai priskirto regiono valstybių veiklos planas, įgyvendinant dešimtmečio siekius. Strategijos tikslas – paskatinti regiono valstybes plėtoti ir integruoti darnaus vystymosi švietimo nuostatas į savo formaliojo švietimo sistemas – į visus tinkamus dalykus, taip pat į neformalųjį švietimą ir savišvietą. Kartu su šiuo dokumentu buvo priimtos JTEEK Darnaus vystymosi švietimo strategijos įgyvendinimo Vilniaus gairės.

JTEEK iniciatyva 2005 m. sukurta ekspertų grupė, kuri parengė DVŠ rodiklių sistemą.

Informaciją apie DVŠ rodiklius anglų kalba rasite JTEEK tinklalapyje adresu http://www.unece.org/env/esd/SC.EGI.htm

Nacionalinė darnaus vystymosi švietimo 2007-2015 metų programa

Įgyvendinant JTEEK Darnaus vystymosi švietimo strategiją buvo parengta Nacionalinė darnaus vystymosi švietimo 2007-2015 metų programa ir 2007 – 2010 metų priemonių planas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1062.

Programos uždaviniai:

Nacionalinės darnaus vystymosi švietimo 2007-2015 metų programos įgyvendinimas bus vertinamas pagal Valstybės švietimo stebėsenos sistemos Darnaus vystymosi švietimo stebėsenos posistemės rodiklius.

Darnaus vystymosi integruojamoji programa

Darnaus vystymosi integruojamosios programos tikslas – ugdyti mokinių darnaus vystymosi gebėjimus ir nuostatas, kad jie prisidėtų prie darnaus visuomenės vystymosi – asmeniškai ir bendruomenėje, vietos ir pasaulio mastu. Siekiama, kad mokiniai:

Darnaus vystymosi integruojamoji programa, kaip ir kitos integruojamosios programos apibrėžia aktualų, visuomenei reikšmingą ugdymo turinį ir orientuota bendrosioms kompetencijoms ir gyvenimo įgūdžiams ugdyti.