Darbas melžėja Norvegijoje

Jurgita išvažiavo padirbėti į Norvegiją gerai nežinodama, kaip jai seksis, ir kokias bus melzimo iranga, su kuria reikės dirbti fermoje. Netrukus paaiškėjo, kad tai visiškai kas kita, negu būdinga Lietuvoje: karvutė, kibiras ir tarburetė… Tačiau tai buvo prieš 20 metų. Tiek laiko Jurgita jau gyvena Norvegijoje, o Lietuvoje irgi yra jau tokios modernios melžimo aikštelės.

Pats melžimas su modernia įranga – nesunkus

Melžimo profesionalaiKaip pasakoja Jurgita, pirmą kartą išvydusi melžyklas, ji labai nustebo. „Atvykau dar gerai nemokėdama net anglų kalbos. Pradžioje važiavau vasarai tarp mokslų užsidirbti, mama mane sunkiai išlaikė. Buvo įdomu, taip svetima, taip nepanašu į mūsų neatsinaujinusią posovietinę Lietuvą… Juk žinojau, kaip atrodo laukai, karvės, bet ten buvo visai kas kita. Visur buvo sumontuota naujoviška ir pažangi melžimo įranga. Iš pradžių buvo baisu, nes nežinojau, kaip reikės su ja darbuotis. Juk Lietuvoje specialiai prieš išvažiuodama dar buvau pasitreniravusi melžti tikras karves. O čia, kaip paaiškėjo, viskas buvo sudėtinga ir keista. Tačiau jau per dvi dienas išmokau naudotis melžimo aikštele ir beliko viską prižiūrėti bei stebėtis, džiaugtis, kad pienas gali būti melžiamas tokiais stulbinančiais tempais“, – prisimena Jurgita.

Atlyginimas džiugina

Kaip prisimena Jurgita, tada vasarą jai didžiausias džiaugsmas visgi buvo ne moderni technika ar nuostabi Norvegijos gamta, o labai didelis atlyginimas. „Mano mama Lietuvoje uždirbdavo per mėnesį 400 litų, į mokyklą aš nešdavausi 1 litą, kaip ir dauguma mokinių. Ten per vieną mėnesį aš sutaupiau 4000 litų… Per vasarą apie 10 tūkstančių litų. Tai buvo labai daug ir mes su mama abi po tiek uždirbusios paskui iškart nusipirkome dalį savo buto, kuri dar iki tol buvo neišpirkta“, – prisimena Jurgita. Paklausta, kiek dabar gali emigrantai tikėtis uždirbti iš karvių melžimo, Jurgita sako, kad šiais laikais emigrantai gali uždirbti apie 5000 eurų per mėnesį, tiksliau tiek maždaug susitaupyti.

Gyventi tarp lietuvių – sunku

Pati Jurgita dabar yra ištekėjusi už norvego. Tačiau tą laiką, kai gyventi tekdavo su lietuviais, laukiant darbo valandų melžykloje, Jurgita prisimena gana niūriai. „Tikrai buvo sunku. Gyvenimo sąlygos buvo sudėtingos, nes nameliuose mūsų gyvendavo labai daug: lenkai, rusai, lietuviai, latviai. Susikalbėti sunku. Ir būdavo intrigantų, kurie iš tikrųjų sukurdavo dramas, konfliktus, o kai grįžti pavargus po darbo, tai čia yra mažiausia, ko tuo metu reikia“, – prisimena ji.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Current month ye@r day *