„Metodiniai patarimai užsienio kalbų mokymui pradinėse klasėse“

PLAČIAU APIE LEIDINĮ

Leidinio paskirtis:

Ši metodinė priemonė skirta visų pirma tiems pradinių klasių užsienio kalbos mokytojams, kurie neturi tokio darbo patirties arba turi jos labai mažai. Tai – ir užsienio kalbų specialistai, dirbantys pradinio ugdymo pakopoje, ir pradinių klasių pedagogai, turintys užsienio kalbos specializaciją ir mokantys pradinių klasių mokinius užsienio (anglų, prancūzų, vokiečių) kalbos. Šia priemone siekiama padėti šiems mokytojams įgyvendinti privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą nuo 2009 m. Čia pateikiami metodiniai patarimai taip pat gali būti įdomūs ir patirties turintiems pedagogams bei mokinių tėveliams.

Leidinyje pateikiama praktinės informacijos apie tai, kaip planuoti ugdymo procesą, organizuoti pamokas, parinkti tinkamas mokymosi formas, sukurti ir taikyti mokymo priemones, vertinti mokinių pažangą ir pasiekimus ir pan. Patyrę užsienio kalbų pedagogai dalijasi savo patirtimi – detaliai aprašo efektyvių mokomųjų veiklų turinį, paaiškina jų eigą, aptaria specifiką, pateikia mokomosios medžiagos pavyzdžių bei nurodo papildomos informacijos šaltinius. Mokomųjų veiklų ir mokymo priemonių aprašymai iliustruojami paveikslėliais ir autentiškomis nuotraukomis. Konkrečios kalbinės struktūros, kurias pamokoje vartoja mokytojai ir mokiniai, pateikiamos užsienio (anglų, prancūzų ir vokiečių) kalbomis.

Leidinio struktūra:

Pirmajame skyriuje „Ugdymo proceso planavimas“ aptariama, kaip galima naudotis ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendrąja programa („Pradinio ugdymo bendroji programa. Užsienio kalba. Ankstyvasis ugdymas.“) planuojant įvairios apimties ugdymo procesą. Praktiniais pavyzdžiais parodoma, kaip ugdymo tikslas, turinys ir procesas planuojamas tarpusavyje derinant įvairius bendrojoje programoje numatytus dalykus: kalbinius gebėjimus, žinias, supratimą ir nuostatas, temas ir situacijas, komunikacines intencijas ir abstrakčiąsias sąvokas. Apžvelgiama ankstyvojo užsienio kalbų mokymo principų įvairovė, primenamos mokymo metodų pasirinkimo galimybės. Skyriuje taip pat detaliai aprašomos pirmosios šešios pamokos, kai laikomasi natūraliosios kalbos įsisavinimo krypties, pateikiami viso pamokų ciklo ir atskirų pamokų planai, išsamūs mokomųjų veiklų aprašymai ir komentarai. Skyriaus pabaigoje mokytojams primenamos pamokoje dažniausiai vartojamas frazės, vartojamos organizuojant mokomąsias veiklas.

Antrajame skyriuje „Judrioji veikla“ plėtojama mokymosi visais pojūčiais samprata, pabrėžiama kinestezinio intelekto, judėjimo, viso kūno įtraukimo į mokomąsias veiklas svarba. Iliustruojamas dinamiško mokymo metodas („Stotelių metodas“), aprašomos mokomosios veiklos, kurias atlikdami mokiniai juda – muša ritmą, vaikšto, bėgioja, mankštinasi ir pan.

Trečiajame skyriuje „Mokytojų ir mokinių sukurtos ugdymo priemonės“ aprašytos ugdymo priemonės, kurias lengvai gali sukurti mokytojai ir mokiniai. Tai paveikslėliai, lėlytės, knygų skirtukai, popierinės gėlės, maišeliai su daiktais ir pan. Priemonės sąlygiškai skirstomos į mokytojų parengtas iš anksto ir mokinių kuriamas mokymosi procese, tačiau visas priemones galima sukurti kartu bendradarbiaujant. Pateikiama pavyzdžių, kaip pamokoje naudoti vaizdines priemones ugdant kalbinius gebėjimus bei bendruosius mokinio gebėjimus – kūrybiškumą, iniciatyvumą ir pan. Iliustruojama, kaip mokiniai įtraukiami į kūrybinę veiklą, o mokymo priemonių kūrimas tampa užsienio kalbos mokomosios veiklos dalimi.

Ketvirtajame skyriuje „Iliustruotos istorijos: Pastatomos knygelės metodas“ parodoma, kokias galimybes užsienio kalbų mokymui teikia iliustruotos istorijos, kaip pamokose naudojamos pastatomos iliustruotų istorijų knygelės. Supažindinama su „Pastatomos knygelės“ metodu, paaiškinama ir parodoma, kaip plačiai, įvairiai ir kūrybiškai knygelės naudojamos užsienio kalbai mokyti bei kitiems mokinių gebėjimams ugdyti pradinio ugdymo pakopoje. Patariama, kaip galima patiems – mokytojams ir mokiniams – susikurti pastatomą iliustruotą knygelę.

Penktajame skyriuje „Informacinių komunikacinių technologijų naudojimas“ aptariami du informacinių komunikacinių technologijų (IKT) panaudojimo būdai užsienio kalbos pamokose pradiniame ugdyme – darbas kompiuteriu, kai mokiniai atlieka internetines (online) užduotis bei multimedia pateikčių naudojimas, kai mokytoja siekia vaizdumo dirbdama su visa klase. Pateikiama naudingų nuorodų, internetinių svetainių adresų, kuriose galima rasti metodinės pagalbos mokytojams bei interaktyvių užduočių mokiniams.

Šeštajame skyriuje „Integruoto ugdymo galimybės“ parodoma, kaip ugdant pradinių klasių mokinių užsienio kalbos gebėjimus galima kartu plėtoti ir kitų sričių gebėjimus ­– matematikos, gamtos pažinimo, sveikos gyvensenos, gimtosios kalbos, dailės, muzikos ir pan. Pateikiama praktinių pavyzdžių, kaip planuoti mokomųjų veiklų seką sienkiant išlaikyti mokinių dėmesį. Detaliai aiškinama, ką veikia ir kalba mokytoja ir mokiniai įvairiais mokymo proceso etapais, nuosekliai pereinant nuo vienos veiklos prie kitos, nuo klausymo ir kalbėjimo prie skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymo.

Septintajame skyriuje „Pažangos ir pasiekimų vertinimas“ apibūdinami esminiai pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo principai bei pateikiami konkretūs vertinimo būdų pavyzdžiai ankstyvojo užsienio kalbos ugdymo procese. Pabrėžiamas įsivertinimo poveikis mokymosi motyvacijai. Pateikiama mokinių darbų (nuotraukų), kuriuos mokiniai kaupia asmeniniame aplanke, parodydami ko pasiekė, ko išmoko per užsienio kalbos pamokas. Atskiru skirsniu aptariami individualizavimo aspektai vertinime.