Įstaigų ir įmonių pavadinimų vertimai

Įtaigų ir įmonių pavadinimai yra vieni iš sunkiausiai tvarkomų kanceliarijos dalių. Čia kalba gaigiau kaip kitur susipina su administraciniais, juridiniais ir kitais dalykais. Dažnai būna, kad įmonių pavadinimai verčiami netaisyklingai ir tai surado problemų ne tik pačioms įmonėms, bet administracinėms valdžios įstaigoms. Kaip teigia AJ Project vertimų biuro Vilniuje darbuotoja Galima įvardinti, kad Lietuvoje viena iš pagrindinių problemų, tai Lietuvoje registruotų įmonių nelietuviški pavadinimai. Tokie pavadinimai iš svetimų žodžių padaryti ar šiaip begalūniai pavadinimais. Jų vartojimą paskatino padidėjęs svetimybių amplūdis į lietuvių kalbą ir visų pirma negramatiniai pavadinimai. Tokie kaip, pavyzdžiui „Express“, „Cameron“ ir kt. Tokių pavadinimų atsiradimą galėjo paspartinti noras bendrauti su užsienio firmomis, noras parodyti savo moderniškumą, o kartais ir paprasčiausią kalbos jausmo stoką. Dažnai būna, kad įmonės, kurios pasirenka pavadinimus užsienio kalba net nepasidomi jų vertimu, ką tas pavadinimas reiškia ir t.t.

Aj projects vertimu biuras VilniujeJuos galima skirstyti į atskiras grupes. Viena tokia grupė, tai pavadinimai sudaryti iš lotynų kalbos žodžių. Kita grupė įmonių pavadinimų, tai paimama šaknis „Lit“ ir pridedama galūnė.

Kai kurios įmonės paima užsienio kalbos žodžių ir tiesiog juos išverčia, tačiau tokie pavadinimai skamba ne itin gražiai. Kitas įmonės paima lietuvišką žodį ir išverčia į pasirinktą kalbą. Taip gaunamas pavadinimas, kuris dažnai būna keistas darinys.

Taigi, kad būtų išvengta tokių nesklandumų pateiksime taisykles, kaip pagal Lietuvos Respublikos kalbos taisykles turi būti elgiamasi su įmonių pavadinimais ir jų vertimais.

Darant tikrinį pavadinimą prie pagrindo (bendrinio pavadinimo) pridedami keturių grupių konkretinamosios reikšmės žodžiai: geografiniai pavadinimai, skiriamosios reikšminės žodžiai, asmenvardžiai, kartais įvykių pavadinimais, simboliniai pavadinimai. Bendrinį pavadinimą tikriniu paverčia pridėtas vietovardis, reiškiantis vietą, kurioje įstaiga ar įmonę yra įsikūrusi, pavyzdžiui „Panevėžio cukraus fabrikas“, „Mosėdžio vidurinė mokykla“.

Tikrinį pavadinimą galima sudaryti ir su bendriniais žodžiais, jei jie nurodo skiriamąja ypatybę, pavyzdžiui „Lietuvių kalbos institutas“ . Tikriniai pavadinimai padaromi su nuosavybės santykį rodančiais asmenvardžiais.

Pagrindiniai juridinių asmenų pavadinimų kalbiniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262):

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. 2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. 3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Current month ye@r day *